JAV ir Japonija: pikčiausi priešai tapo geriausiais draugais

Abi šalys per Antrąjį pasaulinį karą ketverius metus kariavo nuožmų, brutalų konfliktą Ramiojo vandenyno regione, kurio kulminacija buvo katastrofiškas tų dviejų miestų nusiaubimas 1945 metų rugpjūtį.

Tačiau nepaisant tų beprecedenčių skerdynių, pikčiausi priešai kažkaip tapo geriausiais draugais.

Barackas Obama (Barakas Obama) taps pirmuoju savo pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusių viename iš tų dviejų bombardavimo vietų, kai penktadienį drauge su Japonijos premjeru Shinzo Abe (Šindzu Abe) nuvyks į Hirošimą, kuri yra šventa vieta japonams, bet daugiau kaip 70 metų buvo „draudžiama“ zona 11-ai B.Obamos pirmtakų Baltuosiuose rūmuose.

Apsilankymui netrūks opių aspektų, simbolikos ir demonstruojamų emocijų, įskaitant sunkius ir ginčijamus klausimus, į kuriuos ilgai nebuvo tikslių atsakymų: ar tie bombardavimai buvo karo nusikaltimai, nes taikinys buvo civiliai gyventojai, o gal jie iš tikrųjų išgelbėjo gyvybes sparčiai užbaigdami konfliktą?

Tačiau japonų apmaudą amerikiečių atžvilgiu būtų sunku įžvelgti.

„Nejaučiu jokios neapykantos“, – sakė Hirošimos bombardavimą išgyvenęs Toshiki Fujimori (Tošikis Fudžimoris), kuris kaltina tuometinį JAV prezidentą Harry Trumaną (Harį Trumaną) už įsakymą panaudoti atomines bombas, bet priduria nejaučiantis nepalankumo „bendrai visai Amerikai“.

„Tolerantiška okupacija“

Kelias į dabartinius santykius prasidėjo ne tik nuo tos smurtinės Antrojo pasaulinio karo kulminacijos, „žiaurios bombos“, kaip tai savo kapituliacijos kalboje pavadino Japonijos imperatorius Hirohito (Hirohitas), bet ir nuo to, kas vyko paskui.

Po pralaimėjimo septynerius metus truko okupacija, kuriai vadovavo generolas Douglasas MacArthuras (Daglasas Makarturas) ir kurios metu buvo įvesta JAV sukurta konstitucija, atėmusi iš Japonijos teisę kariauti.

Tačiau ji taip pat davė pradžią didžiuliams socialiniams pokyčiams, tarp jų – moterų įgalinimo ir laisvių pradžiai, suteikiant joms teisę balsuoti.

„Galvoju, kad šią okupaciją būtų galima vadinti ir tolerantiška, ir savotiška“, – sakė žurnalistas veteranas Fumio Matsuo (Fumijus Macuo), kuris, būdamas vaikas, išgyveno tą amerikiečių antskrydį.

„Tai buvo tokia okupacijos forma, kuri galbūt neturėjo precedento ar panašaus modelio jokioje kitoje pasaulio valstybėje“, – pridūrė F.Matsuo, kuris 2009 metais išleido knygą pranašišku pavadinimu „Diena, kai prezidentas Obama padeda gėlių Hirošimoje“.

Visa tai, žinoma, nereiškia, kad tie bombardavimai buvo pamiršti ar vengiami minėti.

„Interesų susiliejimas“

Nagasakio bombardavimą išgyvenęs Terumi Tanaka (Terumis Tanaka) sakė, jog svarbiausias dalykas dėl B.Obamos vizito yra tas, kad jis išreikštų supratimą.

„Jam nereikia atsiprašyti, jei jis tikrai sujaudintas, jaučia gailestį ir supranta, ką daryti, kad būtų eliminuoti branduoliniai ginklai“, – sakė jis reporteriams.