Beringo sąsiauris – kuo jis įdomus?

Transporto koridorius

Beringo sąsiauris, esantis tarp Aliaskos ir Sibiro, jungia Beringo jūrą su Čiukčių jūra. Beringo jūra bei sąsiauris yra pavadinti Danijoje gimusio Rusijos tyrinėtojo Vituso Beringo, kuris pasiekė sąsiaurį 1728 m., vardu.

Kai kurių mokslininkų tvirtinimu, prieš 12 tūkst. metų Beringo sąsiaurio vietoje galbūt egzistavo sausumos tiltas. Juo pasinaudoję iš Azijos žmonės pasiekė Šiaurės Ameriką.

Tiesa, yra ir ginčijančių šią hipotezę. Anot kritikų,  pirmieji žmonės į Ameriką atsikėlė jūrų keliu jau prieš 30 tūkst. metų.

Šiandien apie Beringo sąsiaurį dažniau kalbama kaip apie reikšmingą transporto koridorių.

Viena vertus, sąsiauris jungia Arkties ir Ramųjį vandenynus, t.y. iš šiaurės į pietus. Nors anksčiau Arkties vandenynas buvo sunkiai įžengiamas, ledynai pamažu tirpsta, o glūdintys Arktyje ištekliai vilioja daugelį.

Tad laikui bėgant šis vandens kelias neabejotinai taps labai svarbus.

Kitas transporto koridorius driekiasi vakarų – rytų kryptimi. Kitaip sakant, iš Aliaskos į Rusiją, arba atvirkščiai. Šiuo atveju jau kalbama apie sausumos transporto kelią.

Buvęs Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas kažkada Rusijos mokslų akademijoje pristatė ambicingą planą, pagal kurį iš Europos į Šiaurės Ameriką būtų nutiestas kelias, skirtas automobiliams, traukiniams bei energetiniams ištekliams (dujoms ir naftai) transportuoti.

"Tai tarpvalstybinis, tarpcivilizacinis projektas, – tada aiškino V.Jakuninas. – Šis projektas gali tapti pasaulinio lygio ateities projektu, jis turi būti pagrįstas naujausiomis technologijomis."

Tiesa, kol kas daugelis panašių idėjų skamba tarsi būtų iš fantastikos srities. Be to, ir V.Jakuninas – nebe Rusijos geležinkelių vadovas.

Važiuojant traukiniu arba automobiliu iš Europos į Šiaurės Ameriką reikėtų sukarti apie 20 tūkst. km, taigi kelionė truktų daugiau nei dvi savaites. Palyginkime: lėktuvu – nuo 6 iki 7 val.

Išskyrus nuotykių ieškotojus, mažai kas norėtų tiek laiko praleisti automobilyje arba traukinyje.

Antra, projektas, kurį pristatė V.Jakuninas, kainuotų labai daug – keliolika šimtų milijardų JAV dolerių. Kas jį finansuotų?

Naudingas prekiauti

Kita vertus, pasaulinė prekyba intensyvėja. Pavyzdžiui, Kinija siekia gabenti kuo daugiau krovinių sausuma, o ne jūromis ar vandenynais.