Belgijos parlamento rinkimuose triumfavo flamandų separatistų partija

Už atsiskyrimą nuo Belgijos pasisakanti flamandų partija triumfavo sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, o jos pergalė gali apsunkinti pastangas suformuoti koaliciją ir imtis griežtų taupymo priemonių, kad būtų suvaldyta auganti valstybės skola.

Kam atiteks premjero postas?

Belgija negali leisti sau ilgų koalicijos formavimo derybų, nes dėl politikos paralyžiaus šalis gali tapti dar labiau pažeidžiama finansų rinkose, kurios atidžiai stebi skolų krizes, su kuriomis susiduria kai kurios iš 16-os euro zonos valstybių.

Naujasis flamandų aljansas (Nieuw-Vlaamse Alliantie, N-VA) laimėjo Belgijos šiaurėje esančioje Flandrijoje, kur gyventojai kalba olandiškai. Čia jis surinko daugiau balsų nei užsitikrino prancūzakalbei bendruomenei atstovaujantys socialistai (Parti Socialiste, PS) per atskirą balsavimą Belgijos pietuose esančiame frankofonų Valonijos regione, rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus.

"N-VA šiandien laimėjo rinkimus", - sakė flamandų aljanso lyderis 39 metų Bartas de Weveris, kreipdamasi į minią džiūgaujančių savo šalininkų, kurie mojavo vėliavomis ir giedojo flamandų nacionalinį himną.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, N-VA, pasisakantis už taikų ir laipsnišką Belgijos padalijimą į Flandrijos ir Valonijos regionus, žemuosiuose parlamento rūmuose turės 27 vietas - viena daugiau už PS.

Tačiau frankofonų PS kartu su flamandų socialistais gali suformuoti didžiausią frakciją parlamente. Tokiu atveju PS lyderis Elio di Rupo galėtų tapti naujuoju ministru pirmininku.

B.de Weveris tvirtina, kad jo nedomina aukščiausias valdžios postas vieningoje Belgijoje. Jis yra sakęs, jog neprieštarautų, kad pirmą kartą nuo 1974 prie vyriausybės vairo stotų prancūzakalbis premjeras, jei flamandai įgytų daugiau galių.

"Nereikia jausti abipusės simpatijos, kad galėtume drauge dirbti", - sakė B.de Weveris.

Buvę partneriai vyriausybėje krikščionys demokratai ir liberalai sekmadienį patyrė nemenkų praradimų.

Ar gresia skilimas?

Tai pirmasis kartas, kai partija, pasisakanti už Belgijos išardymą, laimėjo daugiausiai balsų federaliniuose rinkimuose.

Tačiau N-VA negalės iš karto imtis veiksmų, kad būtų perduota daugiau galių regionams šioje 10,6 mln. gyventojų turinčiose šalyje, kur įsikūrusios Europos Sąjungos (ES) ir NATO būstinės.

"Belgija tučtuojau neskils, tačiau ji pasirengusi pertvarkymui", - sakė profesorius Marcas Swyngedouwas iš Leveno katalikiškojo universiteto.

Pagal Belgijoje galiojančią rinkimų sistemą, kai iš esmės vyksta dveji rinkimai, kuriuose atskiros partijos kovoja dėl prancūzakalbių gyventojų ir daugumą sudarančių olandiškai kalbančių rinkėjų balsų, yra neišvengiama koalicinė vyriausybė iš mažiausiai keturių politinių jėgų.

N-VA lyderystė viešosios nuomonės apklausose pakurstė Belgijoje debatus apie galimą 180 metų gyvuojančios valstybės skilimą - turtingesnio Flandrijos regiono atsiskyrimą nuo Valonijos, kur nedarbo lygio rodiklis beveik dvigubai didesnis nei visos šalies vidurkis.

Partijos iš skurdesnių prancūzakalbių regionų federalinių įgaliojimų decentralizaciją laiko žingsniu į Belgijos išardymą, kuriam jos nepritaria, tačiau visos yra pasirengusios svarstyti galimybę reformuoti valstybę.

Užsitęsusių derybų pavojus

Krikščionis demokratas Yves'as Leterme'as, kuris laimėjo 2007-ųjų rinkimus žadėdamas iškovoti daugiau teisių flamandams, savo penkių partijų vyriausybę formavo devynis mėnesius.

2008-ųjų gruodį jis atsistatydino, tačiau po metų grįžo į premjero postą, o balandį vėl atsistatydino, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė flamandų partija.

Ekonomistai pabrėžia, kad Belgija negali leisti sau ilgų derybų dėl koalicijos esant tokiai padėčiai, kai valstybės skola šiais ar ateinančiais metais viršys 100 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis yra trečias Europoje po Graikijos ir Italijos.

Nyderlandų bankininkystės ir draudimo grupės ING ekonomistas Philippe'as Ledent'as sakė, jog labai svarbu suformuoti koaliciją iki rugsėjo, ir pridūrė: "Po rugsėjo finansų rinkų reakcija turės sunkių pasekmių Belgijos ekonomikai".

Belgijos banko "Degroof" ekonomistas Etienne'as de Callatay sakė, jog dėl užsitęsusių derybų bus atidėtas taupymo priemonių įgyvendinimas ir Belgija "struktūrinių reformų atžvilgiu atsiliks nuo kitų (euro zonos) valstybių".

Be to, liepos 1 dieną Belgija pusmečiui perims pirmininkavimą ES. Šis organizacinio pobūdžio vaidmuo suteikia šaliai galimybę suspindėti tarptautinėje arenoje.

Kai kurie analitikai sako, kad ekonominės grėsmės ir pavojus dėl politinių kivirčų atsidurti keblioje padėtyje tokiu metu, kai šalis eis 27-ias valstybes vienijančios Bendrijos pirmininkės pareigas, gali paskatinti partijų vadovus greičiau nei tikimasi pasiekti susitarimą.

"Tai bus paskata jiems imtis iniciatyvos ir nedelsti", - sakė politologas Tony Valcke iš Gento universiteto.