Baltijos šalyse pasikeitė lyderis

Kai beveik visuose aplinkiniuose uostuose, išskyrus dalį Rusijos, krovinių srautai per 2016 metus krito, Klaipėdos uoste jie sparčiai augo.

Klaipėda įveikė Rygą

Klaipėdos uoste 2016 metais buvo krauta 40,07 mln. tonų krovinių. Šis skaičius dar buvo tikslinamas. Galutinius rezultatus su komentarais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja skelbti sausio 19 dieną.

Faktas, kad pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje pavyko peržengti 40 mln. tonų krovą. Ir pirmą kartą jis tapo lyderiu tarp kitų rytinės Baltijos jūros šalių uostų.

„Tai yra didžiulis uosto krovos kompanijų įdirbis ir nuopelnas bei nuolatinės, ypač pastaraisiais metais atliktos Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, kurios svariai prisideda prie gerų rezultatų“, – komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Labiausiai 2016 m. Klaipėdos uoste augo naftos, suskystintųjų gamtinių dujų, konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių krova.

Iš rytinės Baltijos jūros šalių uostų labiausiai prie Klaipėdos priartėjo Rygos uostas. Jo 2016 metų krova siekė 37,1 mln. tonų. Ši Rygos uosto krova yra net 3 mln. tonų mažesnė nei 2015 metais. Taip pat ji mažesnė nei 2014 metais. Nepaisant to, Rygos uosto administracija 2016 metus laiko sėkmingais. 2015 metais buvo prognozuota, kad dėl rusiškų tranzitinių krovinių, pirmiausia anglių ir naftos produktų netekties, Rygos uosto krova sumažės 10 proc. Realiai ji krito 7,5 proc. Ypač optimistiškai Rygos uosto vadovybę nuteikė paskutinysis 2016 metų mėnuo. Per gruodį Rygos uoste krautas rekordinis 3,7 mln. tonų krovinių kiekis. Lėmė tai, kad dėl pasaulinėje rinkoje padidėjusių anglių kainų, per gruodį jų Rygoje krauta net 1,6 mln. tonų. Tai didžiausias per mėnesį krautas anglių kiekis per visą Rygos uosto istoriją.

2016 metais Rygos uoste krauta 13,3 mln. tonų anglių (8,5 proc. mažiau nei pernai), 8,1 mln. tonų naftos produktų (23,1 proc. mažiau nei pernai), 385,9 tūkst. TEU konteinerių (8,6 proc. daugiau nei pernai), 2,8 mln. tonų trąšų (+8,7 proc. tai yra didžiausias trąšų kiekis kada nors krautas Rygos uoste), 1,3 mln. tonų grūdų (+23,6 proc.). Rygos uoste 2016 metais aptarnauta net 10,5 proc. daugiau keleivių (iš viso 582 tūkst.), 5,3 proc. daugiau gabenta ro ro krovinių.

Lenkia ir investicijomis

Galima tikėtis, kad ir 2017 metais Klaipėdos uostas išliks lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų. Bent jau apie tai galima spręsti pagal 2017 metų prognozes.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus yra teigęs, kad dėl didėjančios konkurencijos rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2017 metais krova Klaipėdos uoste planuojama panašiame lygyje kaip 2016 metais. Uoste tikimasi trąšų krovos augimo bei išlaikyti 2016 metais išaugusius naftos produktų, konteinerinių bei ro-ro (jūrų keltų) krovinių srautus. Tačiau 2018-2020 metais Klaipėdos uosto krovos prognozės yra su augimo tendencijomis. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti naujus infrastruktūros investicinius projektus. Tai padidintų krovinių srautą papildomais 8,7 mln. tonų krovinių.

Klaipėdos uostas 2017 metais į infrastruktūros vystymą planuoja investuoti 36,6 mln. eurų. Bendrai 2017-2020 m. laikotarpiui suplanuotos net 406 mln. eurų investicijos

Pagal oficialiai paskelbtas Rygos uosto prognozes 2017 metams planuojamos 8 proc. mažesnė krova nei 2016 metais. Rygos uosto krova 2017 metais sieks apie 33 mln. tonų. Toliau prognozuojamas rusiškų krovinių mažėjimas Rygos uoste. Pagal šio uosto administracijos prognozes, 2017 metais apie 20 proc. sumažės naftos produktų, apie 18 proc. anglių krova. Bet baigiantis 2016 metams gerokai padidėjusi Rygos uosto anglių krova šio uosto administracijai kelia iliuzijų, kad gal planuojamas 8 proc. krovos kritimą pavyks sušvelninti.

2017 metais Rygos uoste planuojama toliau didinti keleivių, ro ro krovinių kiekį. Taip pat Rygos uostas planuoja didinti konteinerių kiekį.

Oficialiai skelbiama, kad 2017 metais į Rygos uosto vystymą bus investuota 19,48 mln. eurų. Iš jų 8,23 mln. eurų numatyta infrastruktūros gerinimui Krivu sala krovos komplekse, 6 mln. eurų uosto gilinimui, likusi dalis krantų tvirtinimui, privažiavimo į uostą gerinimui. Bendrai 2017 metais planuojamos investicijos į Rygos uostą bus apie 12 proc. mažesnės nei 2016 metais.

Tragiški terminalų apkrovimai

Pagal krovos apimtis 2016 metais trečioje vietoje įsitvirtino Talino uostas. Jo krova per 2016 metus krito 10 proc. ir siekė 20,1 mln. tonų. Jungtiniame Talino uoste per Mugos kompleksą krauta 11,7 mln. tonų, Paldiski 4,3 mln. tonų, senąjį Talino uostą, vadinamą „Vanasadam“ – 3,9 mln. tonų. Paljasari uoste krauta 140 tūkst. tonų, Saaremaa saloje – 18 tūkst. tonų.

Labiausiai Talino uostas jau ne pirmus metus kenčia dėl drastiškai mažėjančios naftos ir jos produktų krovos, kuris visada buvo pagrindinis Talino uosto krovinys. 2016 metais jungtiniame Talino uoste krauta 9,4 mln. tonų naftos ir jos produktų. Tai net 26 proc. mažiau nei 2015 metais.

Skirtingai nei aplinkiniuose uostuose Taline 3 proc. mažiau krauta ir konteinerių. Iš viso 202,3 tūkst. TEU. Tačiau skaičiuojant tonomis krovinių kiekis konteineriuose netgi augo 2 proc. – iki 1,8 mln. tonų. Net 5 proc., iki 4,5 mln. tonų augo jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis, ir net 27 proc. iki 3,7 mln. tonų birių krovinių kiekis.

Nepaisant ir toliau mažėsiančios naftos ir jos produktų krovos Talino uosto administracija planuoja išlaikyti 2017 metų krovos kiekį iki 20 mln. tonų.

Tarp rytinės Baltijos jūros šalių tiek tonomis (-3,7 mln.), tiek procentais (-16,44 proc.) labiausiai smuko Venstpilio uosto krova. Ji siekė 18,8 mln. tonų, kai 2015 metais buvo 22,5 mln. tonų. Lėmė dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus smarkiai sumažėjusi naftos produktų ir anglių krova. Kai kurie Ventspilio uosto krovos kompleksai, kaip „Ventspils nafta terminals“, „Baltic Coal terminal“, „Ventbunkers“ dirba vos ketvirtadaliu ar trečdaliu savo pajėgumų. Labiausiai nukentėjo šio uosto krovos kompanija „Kalija parks“. Ji per visus 2016 metus krovė vos 380 tūkst. tonų krovinių, kas sudaro vos 6 proc. jos pajėgumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai jeigu

Tai jeigu  portretas
visų brudų dėka nebūtų nutraukti ankstesni 'kontraktai' tai visa Lietuva iki dabar galėtų gyventi tik iš uosto.Ir išgrūskit pagaliau bal tarusiškus b'anditus von..
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių