B. Obamai paprašius Kongreso leidimo dėl Sirijos, artinasi politinė kova

Nuo karų pavargę JAV įstatymų leidėjai šeštadienį pelnė pribloškiamą pergalę – prezidentas Barakas Obama nusileido jų reikalavimams siekti Kongreso pritarimo bet kokiems kariniams veiksmams prieš Siriją.

Dabar klausimas yra toks: ar Atstovų Rūmų ir Senato nariai pritars jo siekiui imtis veiksmų, ar skirs prezidentui skaudų pralaimėjimą nepaisydami jo pareiškimo, kad Sirijos režimas naudojo cheminius ginklus prieš savo paties žmones?

Tas retas B. Obamos pranešimas – daugelis prezidentų, taip pat ir B. Obama, pastaraisiais dešimtmečiais yra ėmęsi karinių veiksmų be Kongreso pritarimo – parengia sceną vieniems labiausiai laukiamų šiemetinių debatų, kai Kongresas rugsėjo 9 dieną grįš po pertraukos.

Senato Užsienio santykių komiteto pirmininkas Robertas Menendesas, kuris karinę intervenciją prieš Bašaro Asado režimą vadina „pateisinama“, svarstymus dėl Sirijos numatė jau antradienį, šešios dienos prieš tai, kai Kongresas oficialiai atnaujins savo darbą.

B. Obama gali jaustis tikras dėl balsavimo laimėjimo demokratų kontroliuojamame Senate, kuriame taip pat yra respublikonų, reiškusių pritarimą kariniams veiksmams.

Tačiau jo galimybės laimėti paramą Atstovų Rūmuose, kur respublikonai turi politinę pusiausvyrą, nėra tokios didelės.

Atstovų Rūmuose yra griežtosios linijos konservatorių, kurie kiekviena proga trukdydavo B. Obamos darbotvarkei.

Manevravimas prasidėjo anksčiau šią savaitę, kai maždaug 170 Kongreso narių iš abiejų partijų pasirašė laiškus, kuriais B. Obama raginamas siekti Kongreso pritarimo veiksmams Sirijoje, kur B.al Assadas laikosi įsikibęs valdžios ir po daugiau kaip dvejų kruvino pilietinio karo metų.

Dabar, kai B. Obama kreipėsi į Kapitolijų, dėmesio centre atsidurs patys Kongreso nariai, o respublikonų senatorius Bobas Korkeris, kuris remia „chirurgiškai“ tikslų smūgį Sirijai, užsiminė, kad prezidento laukia sunkus metas užsitikrinant pakankamą paramą.

B. Korkeris CNN sakė, jog B. Obama turėtų panaudoti „kiekvieną savo turimo politinio kapitalo unciją, kad tai įsiūlytų“.

„Manau, kad tai – problemiška ir (kad) tai gali būti problemiška abejuose rūmuose“, – sakė jis, kalbėdamas apie balsavimus.

„Šiandien aš nemanau, kad šalis yra pasirengusi, ir prezidentui labai svarbu išdėstyti, kodėl jis nori tai daryti, ir, atvirai konfidencialiai tarp mūsų, kaip jis nori tai daryti“, – pridūrė jis.

Senato daugumos lyderis Haris Ridas sakė, kad Senatas „šiuos svarbius debatus pradės iš karto“, o tada balsuos ne vėliau kaip tą rugsėjo 9 diena prasidėsiančią savaitę.

B. Obama šeštadienį nusiuntė Kongresui rezoliucijos, kuria būtų duotas leidimas panaudoti jėgą, projektą.

Terminai jame nenurodyti, bet tiksliai apibrėžiama, kad jėga būtų naudojama siekiant „užkirsti kelią, atgrasinti nuo naudojimo ar platinimo“ bet kokių masinio naikinimo ginklų, ir siekiant „apsaugoti Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes bei partneres nuo tokių ginklų keliamos grėsmės“.

Tokia kalba tikriausiai siekiama nuraminti įstatymų leidėjus, kurie nerimauja, kad intervencija galėtų įtraukti JAV į dar vieną karinį liūną.

Atstovų Rūmų pirmininkas Džonas Beneris aptarė su B. Obama galimybes dėl Sirijos, tačiau pabrėžė, kad dabar prezidentas turi „pateikti savo argumentus Kongresui ir Amerikos žmonėms“.

Jis ir kiti Atstovų Rūmų respublikonų lyderiai paskelbė pareiškimą, kuriame reiškiamas pritarimas B. Obamos sprendimui „reaguojant į keliamus rimtus ir esminius klausimus“.

Daugelis įstatymų leidėjų, tarp jų – antrasis pagal rangą Senato demokratas Dikas Derbinas, skeptiškai vertino karinį smūgį.

Šeštadienį D.Durbinas kalbėjo įspėjamai ir priminė kokia „didžiulė buvo gyvybių ir turto kaina mūsų šaliai per pastaruosius 12 karo metų“.

„Jeigu galime padaryti ką nors, kad atimtume norą Assadui ir kitiems į jį panašiems (veikėjams) naudoti cheminius ginklus neįsitraukdami į karą ir nedarydami ilgalaikių karinių Jungtinių Valstijų įsipareigojimų, aš esu atviras tokiems debatams“, – sakė jis.

Kongresas turi ir karinių veiksmų šalininkų abiejose partijose.

„Kas dėl manęs, mes turėtume smogti (taikiniams) Sirijoje šiandien“, – sakoma trumpame demokratų senatoriaus Billo Nelsono pareiškime.

„Cheminių ginklų panaudojimas buvo nehumaniškas ir tie, kas yra atsakingi, turėtų būti priversti patirti pasekmes“, – rašė B. Nelsonas.

Tačiau respublikonų senatoriai Džonas Makeinas ir Lindsis Grejema), kurie pastaruosius 12 mėnesių ragino surengti intervenciją, įkišo pagalį į ratus.

„Negalime švaria sąžine remti izoliuotų karinių smūgių Sirijoje, kurie nėra dalis bendros strategijos, galinčios pakeisti impulsą mūšio lauke, pasiekti deklaruotą prezidento tikslą nušalinti nuo valdžios Assadą ir nutraukti šį konfliktą“, – sakė jie.

Respublikonas Piteris Kingas nuėjo tiek, jog pasakė, kad B. Obama „išsižada savo, kaip vyriausiojo vado, atsakomybės“ kreipdamasis į Kongresą su prašymu duoti leidimą atakuoti.

„Prezidentui nereikia 535 Kongreso narių, kad priverstų laikytis jo paties raudonos linijos“, – sakė P. Kingas. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių