B. Komorowskis: visa tiesa apie Katynę yra laisvos Lenkijos pamatas

Laisvos Lenkijos pagrindas yra tiesos apie Katynės žudynes atskleidimas, trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) per 1939 sovietų invazijos į Lenkiją 75-ųjų metinių paminėjimo ceremoniją Varšuvos citadelėje.

B.Komorowskis, kuris čia atvyko atidengti memorialinės lentos vietoje, kurioje turėtų atsirasti dabar statomas Katynės muziejus, sakė, jog tiesos apie 1940 metų Katynės žudynes atskleidimas, yra „esminis dalykas, svarbus žiniomis ir tradicijomis paremto naujo Lenkijos identiteto kūrimui ir Lenkijos laisvės triumfui, kuris pasireiškia per tiesos apie Katynės žudynes ir virtinės dalykų, susijusių su 1939-ųjų rugsėjo 17-ąja, paskelbimą“.

Katynės žudynės vyko netoli Smolensko Rusijos vakaruose, kur sovietų saugumo tarnyba NKVD nužudė daugiau nei 20 tūkst. lenkų karininkų, policininkų ir kitų tarnybų atstovų.

Prisimindamas savo pirmą apsilankymą Katynės lenkų kapinėse 1989 metais su tuometiniu pirmuoju posovietinės Lenkijos premjeru Tadeuszu Mazowieckiu (Tadeušu Mazoveckiu) B.Komorowskis sakė, kad tai buvo „labai skaudus“ išgyvenimas.

„Nes viena vertus, buvo tas didžiulio Lenkijos triumfo pojūtis, pats faktas, kad pirmas nekomunistinis Lenkijos premjeras pradeda darbą savo vizitu Katynėje, aplankydamas šio stalinistinio nusikaltimo aukų lenkų kapus. Tačiau iš kitos pusės, tų kapinių vaizdas skaudino, nes jis priminė tas melagystes ir suktybes, kuriomis buvo dangstoma tikroji tiesa apie Katynę“, – sakė prezidentas.

Lenkijos karo muziejaus, kuriam ateityje priklausys Katynės muziejus, vadovas Zbigniewas Waweras (Zbignevas Vaveras) pavadino Katynės tragediją „lenkų nacionaline hekatomba“, ir pabrėžė, jog be Sovietų invazijos į Lenkiją šių žudynių nebūtų buvę.

Kartu su B.Komorowskiu ceremonijoje taip pat dalyvavo gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas), Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz (Hana Gronkevič -Valc) ir Lenkijos vyskupas Jozefas Guzdekas.