Azijos valstybės smerkia realią prekybos karo tikimybę

Prekybos karas, galintis sukelti skausmingų pasekmių Kinijos kaimynams, tapo viena iš svarbiausių diskusijų temų regioniniame viršūnių susitikime Singapūre.

Abipusiai grasinimai muitais pakurstė jau kelis mėnesius trunkančią įtampą. Ji dar labiau paaštrėjo penktadienį, kuomet Pekinas pagrasino nustatyti muitus amerikietiškoms prekėms, kurių vertė siekia 60 mlrd. JAV dolerių.

Baltieji rūmai šiuos grasinimus pavadino „silpnais“, o Kinija tvirtina, kad jie yra „visiškai pateisinami“, ypač po to, kai Vašingtonas pažadėjo papildomais tarifais apmokestinti 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniško importo.

Malaizijos užsienio reikalų ministras Saifuddinas Abdullah (Saifudinas Abdula) žurnalistams susitikimo Singapūre užkulisiuose teigė, kad prekybos karas yra „reali grėsmė“ Azijos valstybėms.

„Šis pavojus smarkiai neramina daugybę šalių... bei tampa vis sudėtingesnis“, – sakė jis.

Kiti aukšti Azijos diplomatai taip pat pasisakė prieš protekcionizmą bei perspėjo, kad tokia prekybos politika kelia pavojų regiono plėtrai.

„Augantis antiglobalizmas ir prekybos protekcionizmas didžiosiose šalyje kursto įtampą bei grasina mūsų siekiui pasiekti tvarų ekonomikos augimą“, – sakė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministrė Kang Kuyng-wha (Kang Kjungva).

Jos žodžiais, regiono valstybės, susidūrus su tokiais iššūkiais, privalo „ieškoti kūrybingų kelių dar labiau gilinti ir plėsti bendradarbiavimą“.

Kai kurie ministrai ragino greičiau užbaigti derybas dėl Pekino remiamos Regioninės išsamios ekonominės partnerystės sutarties (RCEP), galinčios tapti didžiausiu pasaulyje laisvosios prekybos susitarimu, veikiančiu maždaug pusę pasaulio gyventojų.

Planuojama RCEP sutartis apjungtų 10 Pietryčių Azijos asociacijos (ASEAN) valstybių, taip pat Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją.

„Kylantis protekcionizmas“

Tačiau sutartyje nedalyvautų Jungtinės Valstijos, kurios prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) laikais inicijavo kitą prekybos susitarimą – Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį (TPP). JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jau pačioje savo kadencijos pradžioje iš TPP sutarties pasitraukė.

Net dingus prieigai prie didžiausios ekonomikos pasaulyje, likusios vienuolika TPP valstybių, kurios sudaro 13,5 proc. pasaulio ekonomikos, kovą pasirašė pakoreguotą sutarties variantą.

TPP sutartis narėms panaikina prekybos tarifus bei reikalauja laikytis aukšto lygio priežiūros standartų tokiose srityse kaip darbo teisė ar aplinkosauga.

RCEP taip pat siekia panaikinti tarifus, bet šioje sutartyje numatyta daug mažiau reguliavimo normų.

Tačiau Vašingtono sprendimas pasitraukti iš TPP suteikė RCEP deryboms naują postūmį.

„Turint omenyje dabartinę padėtį, kuomet kyla protekcionizmas, Japonija norėtų pasiekti greitą RCEP derybų pabaigą“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Taro Kono (Taras Konas).

Singapūro premjeras Lee Hsienas Loongas (Li Sienas Lungas) sakė besitikintis, kad RCEP sutartis bus užbaigta iki metų pabaigos, o užsienio reikalų ministras Vivianas Balakrishnanas (Vivianas Balakrišnanas) paragino kartu susitelkti šalis, susiduriančias su „priešinimusi laisvai prekybai“.

Vašingtonas liepos pradžioje 25 proc. muito tarifu apmokestino kiniško importo už 34 mlrd. JAV dolerių bei išprovokavo atsakomuosius Pekino muitus.

Iškart po to JAV pristatė naują sąrašą planuojamo apmokestinti importo iš Kinijos, kurio vertė šįsyk siektų jau 200 mlrd. JAV dolerių. Iš pradžių buvo planuojama importą apmokestinti 10 proc. tarifu, bet šią savaitę Baltieji rūmai pagrasino net 25 proc. muito tarifu.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) gynė Vašingtono poziciją bei atsikirto Kinijai.

„Prezidentas Trumpas paveldėjo nesąžiningą prekybos režimą, kuomet su amerikiečių darbininkais ir amerikiečių įmonėmis Kinija nesielgė sąžiningai. Trumpo administracija siekia pataisyti tai, pakoreguoti šią situaciją“, – prezidentą užstojo M. Pompeo.