- Vita Ličytė, LRT Radijo laida „Pasaulio laikas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po pasaulį plintančią neapykantą ir susiskaldymą skatinančią retoriką, prasidėjusią 2016-aisiais, galima lyginti su tuo, kas įsibėgėjo 1930-aisiais.
Taip teigia organizacija „Amnesty International“, paskelbusi naujausią žmogaus teisių padėties pasaulyje ataskaitą. Organizacijos atstovai pabrėžia, kad gyvename nestabiliame pasaulyje, kurio ateitis neaiški.
„2016 m. išsiskiria tuo, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje neapykantos retorika buvo labai ryški. Tokios situacijos nuo 1930 m. iki šiol dar niekada nebuvo. Nors labiausiai į akiratį pateko JAV, negalime pamiršti Europos, Turkijos, Filipinų, Indijos, Mianmaro ir kitų šalių. 2016-ieji – metai, kai diskursas „jie ir mes, mes ir jie“ tapo ypač ryškus aukščiausio lygio politikoje“, – teigia „Amnesty International“ Europos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Gauri van Gulik.
2016 m. išsiskiria tuo, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje neapykantos retorika buvo labai ryški. Tokios situacijos nuo 1930 m. iki šiol dar niekada nebuvo.
Pasak jos, kad labiausiai nerimą kelia tai, kad į neapykantos retorika susijusi ne tik su kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis, bet ir su valdančiosiomis partijomis, kurių ideologija tolima dešinei: „Į „Amnesty International“ ataskaitos akiratį pakliuvo ir visame pasaulyje stiprėjančios dešiniosios jėgos. Tačiau taip pat plačiai turime kalbėti ir apie tai, kad valdantieji politikai ir partijos, kurios oficialiai nedeklaruoja dešiniųjų pažiūrų, priėmė sprendimus, laikėsi ir laikosi radikaliam dešiniajam sparnui būdingos pozicijos.“
Akivaizdu, pabrėžia „Amnesty International“ atstovė, kad taip jie daro tam, kad per kitus rinkimus nepralaimėtų dešiniosioms partijoms. „2016-aisiais stebėjome, kaip partijos, iš kurių to nesitikėjome, priėmė sprendimus, kurie joms visiškai svetimi“, – neslepia G. van Gulik.
Per tyrimą buvo aiškinamasi, kokia žmogaus teisių situacija 159 šalyse per 2016 m. Skelbiant „Amnesty International“ ataskaitos išvadas, buvo teigiama, kad 2016 m. pabėgėliai tapo engiamiausia grupe, kuri tapo atpirkimo ožiu dėl visų šalyse vykstančių nesklandumų.
„Galima sakyti, kad pabėgėliai yra ta grupė, kuri labiausiai kenčia dėl augančios neapykantos retorikos visame pasaulyje“, – pastebi G. van Gulik.
Ji priduria, kad 2016 m. įvyko labai reikšmingi globaliniai pokyčiai, politikai savo kalbomis didina susiskaldymą, mes girdime sakant „jie ir mes“, o pabėgėliai tampa tokių tendencijų aukomis: „Konkrečiai Europoje matome vyraujantį priešišką nusistatymą, kai vyriausybės neapsaugo pabėgėlių, blokuoja sienas. Pavyzdžiui, Vengrijoje, kur šiuo metu valdžia skelbia sulaikysianti visus sieną kertančius migrantus, lapkritį 10 metų į kalėjimą buvo pasodintas žmogus, kuris turėjo teisę į pabėgėlio statusą, tačiau buvo įkalintas su kaltinamaisiais terorizmu. Šis pavyzdys ir kiti, kai pabėgėliai vadinami teroristais ir kitais žeminančiais vardais, primena, kad pabėgėliai tapo pagrindiniais neapykantos retorikos taikiniais.“
Nors, pasak G. van Gulik, pernai matėme labai gąsdinančių politikos veiksmų ir pasisakymų pavyzdžių, taip pat žinome ir daugybę neįtikėtinai pozityvių atvejų: žmonės sukyla už savo teises, susiburia, kad įrodytų, jog „mes ir jie“ neegzistuoja, vietiniai padeda pabėgėliams, susivienija prieš absurdiškus bandymus paminti pagrindines žmogaus teises.
„Tai metas, kai nebegalime visko į rankas atiduodi vyriausybėms, patys žmonės turi ginti ir priminti apie savo teises, ginti ir kitų pažeidžiamų grupių teises. Tai vienintelis kelias, kaip galime visa tai nutraukti. Negalime pasitikėti tik vyriausybėmis, turime parodyti, kokios vertybės mums svarbiausios, ir imtis veiksmų“, – kalba G. van Gulik.
„Amnesty International“, priduria ji, tiki, kad šiais tamsiais laikais padėti gali tik judėjimai – reikia prisiminti pilietinių teisių judėjimą Amerikoje, apartheido Pietų Afrikoje, moterų protestus visame pasaulyje, nes tai labai stipri jėga.
Paklausta, kurias šalis ar regionus išskirtų, G. van Gulik sako, kad žmogaus teisių krizė apėmusi Filipinus – prezidentas Rodrigo Duterte atvirai skatina narkotikų platintojų žudymą. Taip pat reikia paminėti ir Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir precedento neturinčius sulaikymų mastus bei spaudimą, kurį patiria žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos.
Nors, priduria „Amnesty International“ atstovė, yra ir pozityvių pokyčių, pavyzdžiui, Gambijoje įvyko labai sėkmingas pasikeitimas demokratijos link, krizė, esanti aukščiau kitų krizių, – karas Sirijoje, kur naudojami cheminiai ginklai, nusikalstama žmoniškumui, vykdomi žiaurūs aktai: „Visa tai atrodo beviltiška. Ir tai vėl susiję su stebimu globaliniu pokyčiu, kai šalių vyriausybės, kurios ankščiau gindavo žmogaus teises, staiga atsuka nugarą ir susikoncentruoja tik į tai, kas svarbiausia jų valstybei.“
Be to, kalba G. van Gulik, labai įdomus pavyzdys yra Libija: šalis vis dar apimta chaoso ir smurto, bet Europa užsimerkusi veda derybas su Libija dėl plano, kaip migrantams užkirsti kelią į Europą. „Tai klasikinis pavyzdys, kai asmeniniai interesai nugali būtinybę apsaugoti žmogaus teises“, – pabrėžia G. van Gulik.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES pirmą kartą pritaikys sankcijas Izraelio naujakuriams1
Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą įves sankcijas radikaliems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Šalių narių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikime Briuselyje susitarė dėl atitinkamų planų, pranešė ES užsienio politikos ...
-
Keturiems Rusijos piliečiams bus nurodyta išvykti iš Latvijos1
Keturiems rusams, kurie per Rusijos prezidento rinkimus buvo patikrinti prie balsavimo punkto Rusijos ambasadoje Rygoje, artimiausiomis dienomis bus nurodyta išvykti iš šalies, nes jie joje yra nelegaliai, pranešė Latvijos pilietyb...
-
D. Trumpas negali sumokėti 464 mln. dolerių užstato Niujorko civilinėje byloje, teigia jo advokatai1
Donaldui Trumpui gresia turto areštas – tai žeminantis smūgis jo kruopščiai puoselėjamam savo jėgomis iškilusio magnato įvaizdžiui, nes jo advokatai pirmadienį pripažino, kad jis neturi pinigų sumokėti 464 mln. dolerių ba...
-
Kinija: JAV neturi teisės kištis į ginčą dėl Pietų Kinijos jūros2
Kinija antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos neturi teisės kištis į ginčą dėl Pietų Kinijos jūroje, JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) patvirtinus, kad Vašingtonas laikosi savo įsipareigojim...
-
ISW: V. Putinas mėgina pasinaudoti rekordiniu rinkėjų aktyvumu karui Ukrainoje užtęsti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina pasinaudoti, kaip teigiama, rekordiniu rinkėjų aktyvumu ir jo kandidatūrai į prezidentus parodyta parama, kad sukurtų neformalias sąlygas užtęsti karą Ukrainoje, praneša Karo tyrimų institutas (IS...
-
Kim Jong Unas prižiūrėjo reaktyvinės artilerijos pratybas2
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) prižiūrėjo šaudymo pratybas, kuriose buvo naudojamos „naujai įrengtos itin didelės“ reaktyvinės artilerijos sistemos, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida,...
-
A. Blinkenas vyks į Saudo Arabiją ir Egiptą aptarti galimų paliaubų Gazos Ruože2
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) šią savaitę vyks į Saudo Arabiją ir Egiptą aptarti galimų paliaubų Gazos Ruože ir humanitarinės pagalbos šiai palestiniečių teritorijai didinimo, pranešė Valstyb...
-
Rinkimų analitikas: 22 mln. balsų, kuriuos gavo V. Putinas, buvo suklastoti15
Apie 22 mln. balsų, kuriuos Vladimiras Putinas gavo per Rusijos prezidento rinkimus, buvo suklastoti – tokią išvadą padarė rinkimų analitikas Ivanas Šukšinas, išanalizavęs Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) duom...
-
ES susitarė dėl A. Navalno mirties įvesti sankcijas 30 rusų
Europos Sąjungos šalys pirmadienį susitarė įvesti sankcijas 30 Rusijos pareigūnų dėl pagrindinio Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties praėjusį mėnesį, pranešė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žoze...
-
A. Blinkenas: kova su dezinformacija yra itin svarbus JAV nacionalinio saugumo interesas
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį Seule vykusiame demokratijos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad kova su dezinformacija, įskaitant dirbtinio intelekto (DI) kuriamą turinį, yra itin svarbus...