Atominės elektrinės Baltarusijoje oponentė: mes nesugebame net nacionalinės bibliotekos pastatyti

Į vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus planuojamą Astravo atominę elektrinę Baltarusijos ambasada Lietuvos piliečius vežė autobusais nemokamai, nemokamai dalydama ir vizas. Tai buvo vadinama viešaisiais svarstymais, kurie yra privalomi pagal Poveikio aplinkai vertinimo – ESPO konvenciją. Tačiau nemokamą kelionę ignoravo Lietuvos ekspertai ir pareigūnai, o, Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijų vertinimu, sekmadieninis renginys pagal tarptautines normas negali vadintis viešaisiais svarstymais, nes Baltarusija vis dar nėra išsamiai atsakiusi į oficialius Lietuvos klausimus dėl Astravo atominės elektrinės saugumo. Ko siekia tokiais veiksmais oficialusis Minskas, norėdamas primesti savo požiūrį Lietuvai, o ne vykdydamas tarptautinius reikalavimus, domėjosi LRT televizijos laidos „Savaitė“ žurnalistai.

Nuo Vilniaus 25 km nutolusiame Astrave pasitiko Lietuvos pusėn ranka rodantis Iljičius ir mus akylai stebinčios milicijos bei KGB akys. Miestelio gyventojai šalia dygstančią branduolinę galiūnę vertina įvairiai.

„Mums sako, kad atominė bus saugi, net labai saugi. Mums daugiau nieko ir nereikia“, – išpoškino buvęs atominės statybininkas Edmundas.

„Algos geros. Betonuojame pamato dugną ir pamatų strypus“, – aiškino atominės statytojas Dmitrijus

„Mes net taikaus objekto, nacionalinės bibliotekos, nesugebame pastatyti – trūkinėja sienos. Tad atominę vargu ar tinkamai pastatysime“, – suabejojo judėjimo „Žaliasis tinklas“ atstovė Christina Černiavskaja.

„Turime duomenų, kad parengiamieji ir net statybos darbai atliekami be patvirtinto projekto, klastojami viešieji svarstymai, ignoruojama kitokia nuomonė“, - galimus pažeidimus vardijo judėjimo „Žaliasis tinklas“ atstovas Stepanas Vaškevičius.

Baltarusijos valdžia siūlė nemokamas vizas ir transportą, tačiau atvažiavo vos trys autobusai. Juose iš Vilniaus neaiškios sovietų karininkų veteranų organizacijos nariais prisistatantys asmenys ir visaginiečiai, kuriuos sukvietė šio miesto tarybos narys Olegas Davidiukas. Jis – Minske registruotos Pasaulio asociacijos „Baltarusiai tėvynei“ tarybos narys. O. Davidiukas puikuojasi suradęs  šimtus norinčiųjų.

„Taip, mes jau perdavėme atominės direkcijai daugiau nei 200 anketų, laukiame sprendimo“, – atskleidė Visagino tarybos narys Olegas Davidiukas.

Anot organizatorių, iš viso užsiregistravo 190, iš jų ir 102 „suinteresuoti Lietuvos piliečiai“ ir žurnalistai. Tačiau LRT televizijos laidos „Savaitė“ atstovai vyko ne diskutuoti, o į spaudos konferenciją ir Astravo atominę.

Statybos pradžią ženklino pats prezidentas A. Lukašenka, jis asmeniškai kontroliuoja, kad per rekordiškai trumpą laiką būtų pastatyta pati pigiausia pasaulyje atominė.

„Ji privalo būti pigiausia iš visų, kurias yra pastatę rusai ar kiti pasaulyje”, – skelbė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Tačiau tos kalbos gali reikšti, kad bus taupoma branduolinio saugumo sąskaita.

„TATENA būtent ir reikalauja, kad visais atominės elektrinės vystymo ciklais būtų užtikrintas pakankamas finansavimas. Sprendžiant iš skelbimo, kad tai bus pigiausia elektrinė, matyt, bus labai taupoma ir daug kas nefinansuojama“, – įtarė Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė.

Astravo atominės statytojai sako, kad nesuderinę projekto jokių statybos darbų nevykdo, tačiau kaip pastebėjo LRT televizijos laidos „Savaitė“ žurnalistė Joana Lapėnienė, pati apsilankiusi statybvietėje, čia jau klojami atominės pamatai.

Generalinė rangovė „Atomstrojeksport“ raportuoja apie keturiais mėnesiais lenkiamą planą. Šiemet nurodyta panaudoti maždaug milijardą litų iš 10 milijardų Rusijos pažadėto kredito. Prezidentas A. Lukašenka jau pasirašytų įsaką dėl statybos pradžios, tačiau negali, kol nėra licencijos. O ją galima išduoti tik tada, kai bus įvykdyti ESPO konvencijos reikalavimai. Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad jau kelerius metus negauna atsakymų, todėl kreipėsi į ESPO konvencijos įgyvendinimo komitetą. Jis balandį nusprendė, kad baltarusiai konvenciją pažeidė. Birželį baltarusiai išsiuntė dokumentus ir nieko nelaukdami skuba užbaigti Poveikio aplinkai svarstymo procedūrą.

„Noriu pasakyti, kad privalome vykdyti Priežiūros komiteto rekomendacijas ir mes jas vykdome“, - nukirto Baltarusijos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Michadiukas.

„Manau, kad visas tas renginys buvo suorganizuotas, norint pasirodyti tarptautinei bendruomenei prieš artėjantį rudenį vyksiantį bendrą ESPO valstybių dalyvių susitikimą, lyg kažkas yra daroma. O ištikrųjų, labai slepiant arba nedarant labai svarbių žingsnių, nuo kurių priklauso mūsų visų saugumas“, – spėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Atvykusiems į Astravą Baltarusijos pareigūnai įrodinėjo, kad rusų reaktoriai ypač saugūs, o pavyzdingai statoma atominė grėsmės nekels, todėl į reikalavimą parengti Vilniaus evakuacijos planus atsižvelgta nebus.

„Toks evakuacijos planas apskritai nėra būtinas, nes projekte nenumatytas poveikis Lietuvos aplinkai, o juo labiau Vilniui“, – rėžė Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas.

Tikinama, kad reaktorių aušinimui panaudotas vanduo Neries upei įtakos neturės. Tačiau giluminius geriamojo vandens klodus tyrinėjantys specialistai ne kartą yra sakę, kad Neries upės baseine pastatyta atominė avarijos atveju užnuodytų Vilniaus ir kitų vietovių geriamą vandenį.

„Visų pirma, užsiterštų gruntinis vanduo apie Astravą. Toliau tas vanduo teka Neries pusėn. Per maždaug dieną jis patektų į Nerį. Vilnius turi net 16 vandenviečių, kurios įrengtos ant Neries krantų ir turi labai gerą ryšį su upės vandeniu: mūsų turima analizė rodo, kad 43–65 proc. geriamo vandens yra Neries vanduo, prasifiltravęs per sluoksnius. Jei įvyktų incidentas ir radioaktyvios medžiagos plauktų (aš nešneku apie koncentracijas, kokios plauktų), yra grėsmė. Jau ne tik vilniečiams, bet ir žemiau Vilniaus esančioms vandenvietėms, pavyzdžiui, Grigiškėms“, – aiškino Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vadovas Kęstutis Kadūnas.

Baltarusiai sako, kad iki rugsėjo licenciją gaus ir pradės oficialią statybą. Kai kurių politologų teigimu, taip forsuojant siekiama kuo labiau į projektą įtraukti Rusiją.

„Esant tam tikrai nestabiliai situacijai toje pačioje Rusijoje A. Lukašenkai reikia užsitikrinti galutinę neatšaukiamą Rusijos finansinę paramą atominei elektrinei. Dėl to jam reikalingi tie formalūs sprendimai tarptautiniu lygiu“, – dėstė politologas Tomas Janeliūnas.

Šeštadienį pranešta apie rugpjūčio 20-ąją planuojamas dvišales ekspertų konsultacijas, tačiau Lietuvos Užsienio reikalų ministerija teigia jokio pranešimo apie tai negavusi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių