Ataka prieš JAV konsulatą Libijoje buvo dviguba operacija

Pražūtingą ataką prieš JAV konsulatą Libijoje surengę gerai ginkluoti kovotojai panaudojo kaip priedangą protestus prieš vieną antiislamišką filmą, taip pat galimai sulaukė vietos saugumo pajėgų pagalbos organizuojant šį išpuolį, ketvirtadienį teigė vienas aukšto rango Libijos pareigūnas.

Libijai paskelbus apie suimtus pirmuosius keturis įtariamuosius, šis pareigūnas iki šiol išsamiausiai papasakojo apie puolimą dviejose vietose, per kurį kovotojai, šaukiantys „Dievas visų didžiausias“, pirmiausiai užsilipo ant konsulatą juosiančių sienų ir įsiveržė į komplekso pagrindinį pastatą.

Per šią ataką žuvo JAV ambasadorius ir trys kiti amerikiečiai.

Rytų Libijos vidaus reikalų viceministras Wanisas al Sharifas (Vanisas Šarifas) sakė, kad minia pirmiausiai šturmavo konsulatą antradienio vakarą, o dar po kelių valandų užpuolė kitoje vietoje esančią vilą, kur buvo perkelti amerikiečiai - kaip tik tuo metu, kai JAV ir Libijos apsaugininkai atvyko evakuoti darbuotojų. Pasak W.al Sharifo, tai rodo, kad į saugumo pajėgas infiltravęsi agentai galėjo pranešti kovotojams, kur yra konsulato slėptuvė.

Įtariama, kad šios atakos buvo specialiai organizuotos minint 2001 metais rugsėjo 11-ąją įvykdytų teroro smūgių Jungtinėms Valstijoms metine, pridūrė W.al Sharifas, o kovotojai galėjo pasinaudoti civilių protestais prieš musulmonus įžeidžiantį filmą, kad jų pasiruošimai pulti liktų nepastebėti.

Per išpuolį rytiniame Bengazio mieste žuvo JAV ambasadorius Chrisas Stevensas (Krisas Stivensas), informacijos valdymo pareigūnas Seanas Smithas (Šonas Smitas) ir privatūs apsaugininkai Glenas Doherty (Glenas Dohertis) bei Tyrone'as S.Woodsas (Taironas S.Vudsas).

Pasak W.al Sharifo, ketvirtadienį keturi žmonės buvo suimti savo namuose, tačiau pareigūnas atsisakė atskleisti daugiau detalių. Jis teigė, kad dar per anksti spręsti, ar šie įtariamieji priklauso kokiai nors grupuotei, taip pat kokie buvo jų motyvai.

Libijos naujasis premjeras Mustafa Abu Shakouras (Mustafa Abu Šakuras) sakė, kad pareigūnai ieško kitų įtariamųjų.

Vienas iš penkių konsulate dirbusių privačių apsaugininkų sakė, kad netikėta ataka prasidėjo apie 21 val. 30 minučių vietos (22 val. 30 min. Lietuvos) laiku, kai komplekso teritorijoje sprogo kelios per išorinę sieną įmestos granatos ir pasipylė kulkų kruša.

Apsaugininkas buvo sužeistas į koją skeveldros. Jis pasakojo gulėjęs ant žemės, kraujuodamas ir kęsdamas didžiulį skausmą, kai per sieną perlipęs barzdotas kovotojas dukart peršovė jo dešinę koją, šaukdamas: „Tu, netikėli, gini netikėlius!“

„Vėliau kažkas manęs paklausė, kas aš toks. Atsakiau, kad esu sodininkas, o vėliau netekau sąmonės. Pabudau ligoninėje“, - sakė apsaugininkas, kuris kalbėjosi su naujienų agentūra „The Associated Press“ gulėdamas lovoje vienoje Bengazio ligoninėje.

Apsaugininkas prašė neviešinti jos vardo, nes baiminosi keršto ir savo darbdavių priekaištų.

Kalbėdamas savo biure Bengazyje, W.al Sharifas, kuris atakos prieš konsulatą metu vadovo VRM saugumo pajėgų Bengazyje štabui, pateikė iki šiol išsamiausių duomenų apie šį incidentą. Tačiau jo versija palieka kai kurių neatsakytų klausimų ir nesuteikia galutinio paaiškinimo, kokie buvo jos motyvai ir kas buvo užpuolikai.

Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį. Kai kurie Libijos pareigūnai sieja ją su griežtosios linijos islamistų grupuote „Ansar al Shariah“ (Šariato šalininkai) - viena iš daugelio Bengazyje veikiančių ginkluotų grupuočių

Šios grupuotės atstovas gyrė puolimą prieš JAV konsulatą, „ginant tikėjimą ir kovojant už Visagalio Dievo pergalę“. Tačiau jis sakė, kad „Ansar al Shariah“ neprisidėjo prie šios atakos „kaip organizacija. Tai buvo liaudies sukilimas“.

Glumina ir tai, kad ši ataka buvo nukreipta prieš Jungtines Valstijas - šalį, kuri naftos turtingai Libijai padėjo nuverst diktatorių Muamarą Kadhafi (Muamrą Kadafį), taip pat vadovavo kelis mėnesius trukusiems NATO aviacijos reidams, triuškinusiems šio lyderio pajėgas.

Daugelis Libijos pareigūnai pripažino Ch.Stevenso nuopelnus organizuojant vieningą politinį opozicijos grupuočių frontą per sukilimą, užbaigusį 41 metus trukusį M.Kadhafi valdymą, kai šis amerikietis diplomatas tarpininkavo sprendžiant ginčus tarp genčių ir regionų.

Ataka Bengazyje taip pat paskatino atkreipti dėmesį į nestabilią padėtį Libijoje, praėjus beveik metams po M.Kadhafi nuvertimo. Šalies centrinė vyriausybė tebėra silpna, buvusių sukilėlių grupuotės veikia kaip savivaldos organai, nekontroliuojami šalyje pasklidę ginklai.

Šalyje taip pat veikia aktyviai islamo ekstremistų grupuotės - kai kurios įkvėptos tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“, o vyriausybė nėra pajėgi jas pažaboti.

Ch.Stevensas ir dar vienas amerikietis žuvo konsulate per pirmąjį smurto protrūkį, kai civilius drabužius dėvintys Libijos saugumo pareigūnai perkėlinėjo konsulato darbuotojus į konspiracinį namą, esantį maždaug už pusantro kilometro, pasakojo W.al Sharifas.

Antrasis puolimas įvyko po kelių valandų, o jo taikiniu tapo diplomatų slėptuvė - vila, esanti viename Bengazio jodinėjimo klube. Tąsyk buvo nužudyti du kiti amerikiečiai ir sužeisti keli libiai bei amerikiečiai.

Prie konsulato, įsikūrusio vienaukščiame pastate, apsuptame didelio sodo viename prabangiame Bengazio rajone, minia susirinko keliomis bangomis.

Pasak W.al Sharifo, pirmiausiai atvyko nedidelė ginkluotų žmonių grupė, o vėliau susirinko civiliai, įtūžę dėl minėto filmo. Galiausiai prie demonstrantų prisidėjo šarvuotais automobiliais atvažiavę gerai ginkluoti vyrai, turėję raketinių granatsvaidžių, o protesto dalyvių padaugėjo iki maždaug 200.

Ginkluoti užpuolikai iš pradžių šaudė į orą prie konsulato, o Libijos apsaugininkai atsitraukė, nes jų pajėgos buvo per menkos.

„Manėme, kad protestuotojai niekaip negali įsiveržti į kompleksą, kuris apjuostas įtvirtintomis sienomis“, - teigė pareigūnas.

Tuo metu Libijos saugumo pareigūnai patarė amerikiečiams evakuotis, tačiau jų žodžiai buvo ignoruojami, aiškino W.al Sharifas.

Galiausiai minia šturmavo kompleksą. Konsulatas buvo apiplėštas ir sudegintas, o civilius drabužius dėvintys apsaugininkai buvo pasiųsti evakuoti darbuotojų.

Ch.Stevensas galimai užduso nuo dūmų, kai sprogusi granata sukėlė gaisrą, sakė W.al Sharifas, atkartodamas versiją, kurią trečiadienį pateikė vienas Libijos gydytojas, priėmęs ambasadoriaus palaikus.

JAV pareigūnai sakė, kad užpuolikai į pagrindinį konsulato pastatą įsiveržė apie 22 val. 15 min. ir jį padegė.

Evakuojant žmones, Ch.Stevensas atsiskyrė nuo kitų, o jį mėginę surasti apsaugininkai ir darbuotojai galiausiai buvo priversti atsitraukti dėl ugnies, dūmų ir šaudymo. Maždaug po valandos JAV ir Libijos pareigūnams pavyko išvaryti užpuolikus iš konsulato.

Kita ataka įvyko po kelių valandų. Apie 30 amerikiečių konsulato darbuotojų kartu su ten dirbusiais libiais buvo evakuoti į saugų namą, o iš Tripolio lėktuvu atskrido bendra JAV ir Libijos apsaugininkų grupė, kuri turėjo parskraidinti diplomatus į sostinę, aiškino W.al Sharifas.

Pasak jo, iš pradžių planuota, kad atskira Libijos apsaugininkų grupė palydės evakuotuosius į oro uostą. Tačiau galiausiai jungtinės saugumo pajėgos išvažiavo iš oro uosto į konspiracinę vilą, nes susidarė įspūdis, kad konsulato darbuotojai buvo paimti įkaitais. Kovotojų ataka sutapo su jungtinių saugumo pajėgų atvykimu prie slėptuvės.

Faktas, kad užpuolikai žinojo, kur yra slėptuvė, rodo, kad saugumo pajėgose veikiantis „šnipas“ perdavė šią informaciją kovotojams, teigė W.al Sharifas.