Ataka prieš JAV ambasadorių Libijoje buvo islamistų kovotojų sąmokslas

Jungtinės Valstijos įtaria, kad kruvina ataka prieš jų konsulatą Libijoje buvo gerai suplanuota kovotojų operacija, o ne siautėjančios minios darbas, JAV pareigūnai sakė trečiadienį, atnaujindami susirūpinimą dėl ekstremistų vaidmens po Arabų pavasario sukilimų.

Panašu, kad užpuolikai pasinaudojo protestais dėl vieno kurstančio filmo, kad surengtų didelį puolimą, panaudojant pėstininkų ginklus ir raketinius granatsvaidžius, kuris truko kelias valandas, palauždamas Bengazio konsulato apsaugos grupę.

„Tai darbinė hipotezė šiuo metu“, - sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, pageidavęs neskelbti jo vardo.

„Ši ataka buvo kompleksiška, - jis sakė naujienų agentūrai AFP. - Panašu, kad jie pasinaudojo (protestais) kaip palankia proga.“

Užpuolikai, apšaudę Amerikos konsulatą ir kelias valandas laikę užspeitę JAV saugumo komandas, galimai yra susiję su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ arba buvo įvėpti jo veiklos, nurodė pareigūnai, pažymėję, kad tyrėjams prireiks daugiau laiko faktams surinkti.

„Per anksti galutinai susieti šią ataką su “al Qaeda„ arba jos bendrininkais“, - aiškino AFP pašnekovas.

Tačiau JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Mike'as Rogersas sakė, kad išpuolis, per kurį žuvo ambasadorius Chrisas Stevensas ir trys jo darbuotojai, yra panašus į „al Qaeda“ operaciją.

„Vis dar esama kai kurių neaiškių detalių..., tačiau tai aiškiai turi visus “al Qaeda„ stiliumi surengto išpuolio požymius“, - respublikonas įstatymų leidėjas sakė televizijai CNN.

Ši ataka buvo įvykdyta antradienį, kai islamiškose šalyse nuvilnijo protestai prieš vieną Jungtinėse Valstijose sukurtą ir internetu išplatintą mėgėjišką filmą, kuriame tyčiojamasi iš musulmonų pranašo Muhammado.

Preliminarūs pranešimai rodo, kad ši ataka buvo smurtinių riaušių pasekmė, tačiau aiškėjant daugiau detalių pareigūnai ir ekspertai teigė, kad kai kurie įrodymai leidžia manyti, jog puolimas prieš konsulatą buvo apgalvotas sąmokslas, siekiant pažymėti 2001 metų rugsėjo 11-ąją įvykdytų teroro atakų prieš Jungtines Valstijas metines.

Jungtinės Valstijos viešai palaikė raginimus imtis demokratinių reformų Artimuosiuose Rytuose, tačiau kalbėdami privačiai pareigūnai neretai išsakydavo nerimą, kad pavojus gali kilti ištikimiems Amerikos sąjungininkams arabų pasaulyje ir kad sukilimai naudingi ginkluotoms islamistų grupuotėms, o „al Qaeda“ šalininkai randa naujų vietų įsitvirtinti.

Ataka Bengazyje buvo pirmasis kartas nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio, kai buvo nužudytas pareigas einantis JAV ambasadorius. Šis išpuolis kelia abejonių dėl Bengazio atstovybės saugumo, taip pat klausimų, kokiu būdu užpuolikai sugebėjo įsiveržti į diplomatinį kompleksą per 15 minučių nuo susišaudymo pradžios.

Aukšti pareigūnai pasakojo žurnalistams apie baisią konsulato apsiaustį, prasidėjusią nuo apšaudymo apie 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku ir trukusią ilgiau nei tris valandas, kol Libijos pajėgos ėmėsi atkūrinėti tvarką.

Panašu, kad konsulato apsauga neatlaikė spaudimo, kai biurų pastatas užsiliepsnojo, o apsaugininkai bergždžiai ieškojo ambasadoriaus Ch.Stevenso per kulkų krušą, sakė pareigūnai.

Amerikiečiai tik iš antro mėginimo susigrąžino kontrolę konsulato pagrindiniame pastate, o vėliau Libijos pajėgos turėjo išstumti užpuolikus iš atskiro priestato.

Vieno AFP fotografo nuotraukoje, pasak incidento liudininkų, matomas sužeistas Ch.Stevensas, kuriam libiai teikė pagalbą komplekso viduje.

Kaip pranešama, kiek vėliau libiai jį išvežė į Bengazio ligoninę, tačiau JAV pareigūnai tvirtina jo nebematę iki tol, kol jo lavonas buvo atvežtas į vietos oro uostą.

Konsulato, kurį sudaro keletas pastatų, apsauga yra „tvirta“, įskaitant aplink jį patruliuojančias vietos pajėgas, fizines kliūtis ir apsaugininkų komandą, samdomą JAV Valstybės departamento, teigė pareigūnai.

JAV ambasadą Tripolyje saugo Amerikos jūrų pėstininkų dalinys, tačiau konsulate Bengazyje, kitaip nei kai kuriuose kituose diplomatiniuose postuose, jūrų pėstininkų grupės nebuvo.a