Archyvaras: KGB sunaikino A.Hitlerio palaikus

Nacių lyderio palaikus 1970 metais sudegino ir į upę Vokietijoje išmetė KGB agentai, vykdydami įsakymą, teigia aukštas Rusijos saugumo pareigūnas.

Rusijos Federalinės saugumo tarybos (FSB) vyriausiasis archyvaras pirmą kartą patvirtino veiksmų, kuriais atsikratyta Adolfo Hitlerio kūnu, grandinę, rašo CNN, cituodama išskirtinį generolo Vasilijaus Kristoforovo interviu naujienų agentūrai „Interfax“.

V. Kristoforovas nurodė, kad anksčiau slapti buvę dokumentai rodo, jog KGB vadovas Jurijus Andropovas, gavęs Komunistų partijos vadovybės sutikimą, nurodė surengti ypač slaptą operaciją A. Hitlerio, jo žmonos Evos Braun, nacių propagandos ministro Jozefo Gėbelso ir jo šeimos narių palaikams sunaikinti.

Anot vyriausiojo archyvaro, toks sprendimas buvo priimtas, nes baimintasi, kad A. Hitlerio kapas gali tapti garbinimo vieta fašistinių idėjų rėmėjams.

Operacija kodiniu pavadinimu „Archyvai“ buvo įvykdyta grupės KGB agentų Magdeburge Rytų Vokietijoje, kur kūnai iki tol gulėjo palaidoti sovietų karinės bazės teritorijoje nuo 1946 metų vasario 21 dienos, teigia V. Kristoforovas.

Anot jo, atitinkamai protokolai buvo užpildyti 1970 metų balandžio 4 dieną, įvykdžius operaciją. Pirmuosiuose dokumentuose nurodoma, kaip kapas atvertas, kituose aprašoma, kaip palaikai sunaikinti.

„Palaikai buvo sudeginti lauke už Shoenebecko miesto, 11 kilometrų nuo Magdeburgo, tada sutrinti į pelenus, surinkti ir išmesti į Biederitzo upę“, - antrąjį dokumentą citavo V. Kristoforovas.

A. Hitlerio, jo žmonos bei ministro šeimos palaikus sovietų armija aptiko 1945 metų gegužę. J. Gėbelso ir jo žmonos palaikai rasti gegužės 2 dieną Reicho kanceliarijos sode. Poros vaikų kūnai rasti kitą dieną, o A. Hitlerio ir E. Braun palaikai aptikti gegužės 5 dieną krateryje, likusiame nuo artilerijos sviedinio prie nacių vado bunkerio Berlyne.

Istorinių šaltinių duomenimis, A. Hitlerio mirtis buvo savižudybė tiek išgėrus kalio cianido, tiek nuo šūvio. Ji įvyko 1945 metų balandžio 30 dieną, kai sovietų armija įžengė į nacių Vokietijos sostinę.

Tų pačių metų ankstyvą birželį sovietai kūnus užkasė miške netoli Rathenau, o po 8 mėnesių slapta juos perlaidojo Magdeburge.

Tačiau 1970 metų kovą karinę bazę buvo nutarta palikti ir perduoti ją Rytų Vokietijos civilinėms institucijoms. Kol laidojimo vieta buvo sovietų rankose, ji galėjo išlikti slapta ir neprieinama, tačiau dėl karių perkėlimo buvo nutarta palaikus perlaidoti ir tai buvo „turbūt pagrįstas sprendimas“, teigė V. Kristoforovas.

Anot jo, visos A. Hitlerio palaikų liekanos yra žandikaulio ir kaukolės dalis, kurie saugomi Rusijoje. Anot jo, FSB neturi abejonių, jog kaulų fragmentai tikri. Archyvaro teigimu, kitose šalyse jokių fragmentų nebelikę.

„A. Hitlerio žandikaulis laikomas FSB archyvuose, kaukolės dalys - Valstybės archyve. Nėra jokių kitų A. Hitlerio kūno dalių be šių, kurios paimtos 1945 metų gegužės 5 dieną. Visa kita buvo sudeginta 1970 metais. Likę fragmentai yra vieninteliai dokumentuoti įrodymai apie A. Hitlerio mirtį, todėl jie ir laikomi Rusijos FSB Centriniame archyve kaip ypač vertingi“, - teigė jis.

Komentuodamas tai, kad archeologas ir kaulų specialistas Nickas Bellantoni bei genetikos profesorė Linda Strausbaugh iš Konektikuto universiteto išreiškė dvejonių dėl A. Hitlerio kaukolės fragmento autentiškumo, V. Kristoforovas sakė, jog „JAV tyrėjai Rusijos FSB Centriniame archyve neužpildė jokių prašymų [paimti DNR pavyzdžių]“.

„Bet net jeigu imtumėte mūsų saugomus fragmentus, neaišku, su kuo tie duomenys bus palyginti“, - kalbėjo jis.

2000 balandį kaulo dalis, pristatyta kaip A. Hitlerio kaukolės dalis, su kulkos skyle joje pirmą kartą buvo parodyta Maskvoje Antrojo pasaulinio karo parodoje.

Tuo metu Sergėjus Mironenko, Rusijos Valstybės archyvo vadovas, CNN teigė esantis absoliučiai tikras, kad jis yra autentiškas.