Vokietija imasi vis svarbesnio vaidmens

Daugiausia gyventojų turinti Europos valstybė nori atsikratyti šio įvaizdžio, palaipsniui imdamasi vis didesnio gynybinio vaidmens NATO ir Europos Sąjungos struktūrose.

Šis tikslas, kuris yra prieš du dešimtmečius prasidėjusių debatų rezultatas, pateikiamas Vokietijos naujose karinėse gairėse – gynybos ministerijos parengtoje vadinamojoje Baltojoje knygoje, kuri bus pristatyta trečiadienį.

Šios gairės žymi pokyčius Vokietijai, kuri, slegiama kaltės dėl nacių teroro ir Holokausto, dešimtmečius nedrįso žengti ryžtingesnių žingsnių pasaulio arenoje ir ilgą laiką nesiuntė savo karių į misijas užsienyje.

Baltoji knyga, pirmasis tokio pobūdžio dokumentas per dešimtmetį, numato, kad ateityje bus sukurta Europos valstybių gynybos sąjunga.

Tai praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio idėja, kurią tuo laikotarpiu atmetė Prancūzija, dabar vėl gaivinama Europai nerimaujant dėl neprognozuojamos Rusijos ir mėginant atsigauti po „Brexit“ referendumo Didžiojoje Britanijoje.

„Į Vokietiją vis labiau žiūrima kaip į vieną iš pagrindinių veikėjų Europoje“, – rašoma dokumento projekte, kurį matė naujienų agentūra AFP.

„Vokietijai, šaliai, kurios ryšiai itin globalūs, tenka atsakomybė aktyviai padėti formuoti pasaulio tvarką“, – rašoma dokumente, kuriame pabrėžiama, kad šalis pasirengusi „prisiimti atsakomybę“ ir „padėti spręsti dabartinius ir būsimus saugumo bei humanitarinius iššūkius“.

Paradigmos pokytis

Šis dokumentas žymi paradigmos pokytį šaliai, kuri dažnai pašiepiamai vadinama „Didesniąja Šveicarija“ – klestinčia ir siekiančia likti neutralia, kaip sako prancūzų ekonomistas Alainas Mincas (Alenas Minkas).

Nors tamsi šalies praeitis išugdė tvirtas pacifistines tradicijas, Vokietijos lyderiai neretai sulaukdavo aštrios sąjungininkų kritikos už tai, kad jie nesinaudoja savo įtaka sprendžiant krizes karštuosiuose pasaulio taškuose, jiems stinga ryžto imtis visapusiškų karinių veiksmų ir pirmenybę jie teikia vadinamajai čekių knygutės diplomatijai, kai užsienio politikos tikslų siekiama pasitelkus ekonominę pagalbą ir investicijas.

Tik 1994 metais Vokietijos aukščiausiasis teismas atvėrė kelią šaliai dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo misijose.

Nuo tada Vokietija ėmėsi siųsti savo karius į konflikto zonas, pradedant Balkanais ir baigiant Afganistanu bei Maliu, tačiau taip pat buvo kritikuojama už tai, kad nedalyvavo kituose konfliktuose, ypač 2010 metų NATO intervencijoje Libijoje.

Per pastaruosius dvejus metus prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) ir gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) ne kartą pabrėžė, kad Vokietija turėtų imtis aktyvesnio karinio vaidmens užsienyje.