Ar tikrai Norvegija – brangiausia Europos šalis?

Norvegai dažnai savęs klausia, ar jų šalis yra brangiausia Europoje. Tokie klausimai tampa ypač aktualūs norvegams poilsiaujant užsienyje, kur apgyvendinimas, aptarnavimas, maistas ir daugelis dalykų brangesni namuose nei svetur, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Norvegijos verslo naujienas.

Europos statistikos biuro paskelbti duomenys rodo, kad taip nėra, bent kai kuriose srityse Norvegiją lenkia kitos Europos šalys.

Bet pirma: kokiose srityse Norvegija yra brangiausia? Alkoholio ir cigarečių kainomis Norvegija lenkia visas Europos valstybes, jos net 123 proc. didesnės už Europos vidurkį. Taip pat maistas, išlaidos asmeniniam automobiliui ir kultūrai yra vienos didžiausių Europoje. Tačiau išlaidos būstui, jo nuomai, elektros kainos Norvegijoje nėra didžiausios, palyginti su ES kainomis.

Vidutiniškai kainos Norvegijoje yra 18,2 proc. didesnės nei ES vidurkis.

Įvertinus vidutines kainas, paaiškėjo, kad Norvegija nėra pati brangiausia šalis – sąraše pagal brangumą ji užima devintą vietą. Savo kainomis ją lenkia Islandija ir Šveicarija – brangiausia Europos valstybė.

Tačiau kalbant apie kainas, svarbus dalykas yra ne tik faktinės kainos, bet ir atlyginimas bei ką už jį žmogus gali nusipirkti. Jei uždirbama mažai, tai ir nedidelės kainos gali atrodyti nemažos.

Kurioje vietoje Norvegija pagal atlyginimus? Antra vieta pasaulyje, jei tikėtume interneto svetainės averagesalarysurvey.com duomenimis. Čia Norvegiją su vidutiniu 70 tūkst. eurų atlyginimu lenkia Šveicarija, kurios vidurkis – 103 tūkst. eurų.

Tiesa, šie duomenys gauti atlikus asmenines apklausas ir išvedus vidurkius, todėl nėra visai objektyvūs. Norvegijos statistikos biuro duomenimis, vidutinis metinis norvegų atlyginimas sudaro 50 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Ekonominiai šešėliai galutinai neišsisklaidė

Jei galvojote, kad Norvegijos ekonomika yra gyva tik dėl naftos verslo, teks nusivilti. Smukusios naftos kainos supurtė Norvegijos ekonomiką prieš trejus metus – tada šalis tai pajuto mažesnėmis įplaukomis į biudžetą ir padidėjusiu nedarbu.

Nors naftos pramonės įtaka Norvegijos ekonomikai vis dar didelė, šį kartą ekonomikos traukinį tempia ne ji, o kitos pramonės šakos. Pastaruoju laiku šalies produkcijos gamyba, išskyrus naftos sektorių, augo sparčiausiai nuo 2014 m. pasaulinio naftos kainų nuosmukio. Prisideda ir smukęs Norvegijos kronos kursas, kuris leido gerokai padidinti eksportą į kaimyninę Švediją ir kitas Europos Sąjungos valstybes.

Naftos verslo nuosmukio sukelti padariniai šalyje nebejuntami, o vartotojai optimistiškai žiūri į ateitį ir išleidžia vis daugiau pinigų. Gyventojai, išgyvenę sunkesnius laikus, nustojo taupyti. Skaičiai rodo, kad namų ūkių vartojimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, išaugo dvigubai.

Vis dėl to ekonominiai šešėliai galutinai neišsisklaidė. Nors nedarbas nuo 4,9 proc. nukrito iki 4, 4 proc., jis vis dar aukštesnis nei prieš ekonomikos pablogėjimą. Privačios investicijos į šalies ekonomiką vis dar mažos palyginti su buvusiomis.

Smarkiai kaista NT rinka

Norvegijos sostinės Oslo nekilnojamojo turto rinką krečia kainų nuosmukis. Kaip ant mielių augusios kainos pastaraisiais metais daugeliui osliečių, ypač jaunimui, butus padarė neįperkamus.

Situacijai būstų rinkoje ėmus smarkiai kaisti, saugodamiesi nekilnojamojo turto burbulo, įsikišo bankai ir pakeitė būto paskolų sąlygas. Nuo šiol, iš norinčių įsigyti būstą pirkėjų reikalaujama didesnio metinio uždarbio, nei jo užtekdavo anksčiau. Šios naujos sąlygos ir sudarė pretekstą kristi kainoms.

Pavyzdžiui, naujų butų pardavimai šią vasarą, palyginti su praėjusių metų pardavimais, nukrito dvigubai. Panaši situacija buvo tik 2008 m. prasidėjus pasaulinei finansų krizei. Iki 5 proc. krito butų kainos, rinkoje staiga pasirodė gausybė būstų, kurių savininkai, baimindamiesi tolimesnio kritimo, nusprendė juos parduoti.

Nemažą reikšmę čia turi ir pirkėjų psichologija. Užuot pirkę būstus, jie nusprendė palaukti, kol kainos dar labiau nukris. Ir atrodo, kad kritimas kol kas nežada sustoti. Kai kurie nekilnojamojo turto pardavėjai baiminasi, kad kainos gali kristi dar 20 proc.

Matydami situaciją rinkoje, nekilnojamojo turto sektoriaus įmonės  jau pradėjo galvoti apie naujų projektų sustabdymą ir palaukti geresnių laikų.

Žmonija galėtų užsiauginti 100 kartų daugiau žuvies

Šiuo metu Norvegija ir Kinija yra dvi dominuojančios valstybės, eksportuojančios žuvies ūkiuose užaugintą žuvį. Tačiau nauja Kalifornijoje esančio Santa Barbaros universiteto atlikta studija rodo, kad žmonija galėtų užsiauginti 100 kartų daugiau žuvies.

Net beveik 11,5 mln. kvadratinių kilometrų vandenynuose galėtų užimti žuvies fermos ir taip žmoniją aprūpinti žuvimi. Dar 1,5 mln. kvadratinių kilometrų teritorijos galėtų būti naudojama vėžiagyviams auginti.

Tarp šalių, kurios turi didžiausią potencialą auginti žuvis maistui, minimos Indonezija, JAV ir Kenija. Naujos žuvų fermos gali tapti aktualios augant planetos gyventojų skaičiui, kuris nuo dabartinių 7 mlrd. 2050 m. išaugs iki 10 mlrd.

Tačiau žuvies ūkių augimas neišvengiamai susidurs su iššūkiais, su kuriais ne vieną kartą yra susidūrę ir Norvegijos žuvies augintojai – tai ligos ir parazitai, gerokai sumažinantys ar net sunaikinantys auginamą žuvį ir taip pridarantys nemenkų nuostolių. Be to, nuo žuvų fermų parazitais ir ligomis neretai užsikrečia ir laisvėje gyvenančios žuvys.


Šiame straipsnyje: Norvegijaekonomikakainos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tikrai ne. Viena iš brangiausių yra Lietuva

nigga

nigga portretas
pagal algu ir kainu santyki bangiausia pasaulio salis yra lt beretlandija su sostine Vylnium
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių