Ar Ispanija turės vyriausybę?

Net ir po pakartotinių rinkimų situacija Ispanijoje tebelieka neapibrėžta. Nors konservatyvi Liaudies partija (PP), vadovaujama M.Rajoy, laimėjo rinkimus, jai trūksta balsų daugumai parlamente sudaryti.

Kaip rodo rezultatai, PP laimėjo 137 mandatus 350 vietų parlamente – taigi keturiolika daugiau, palyginti su gruodį vykusiais rinkimais. PP taip pat pasirodė sėkmingiau, negu prognozavo prieš balsavimą atliktos apklausos.

Visos kitos partijos surinko mažiau balsų arba gavo mažiau vietų nei anksčiau, o kai kuriais atvejais – ir viena, ir kita.

PP sekėsi geriau nei pernai gruodį, kai partija gavo 123 vietas. Vis dėlto M.Rajoy vis tiek reikės sąjungininkų, kad galėtų sudaryti vyriausybę. O ankstesnės PP pastangos užsitikrinti varžovų palaikymą buvo bergždžios, todėl prireikė pakartotinio balsavimo.

Socialistų partija liko antra, kaip ir gruodį, bet gavo tik 85 mandatus ir pasirodė prasčiausiai per Ispanijos naujausių laikų istoriją. Griežtai kairioji koalicija "Unidos Podemos", gavusi 71 vietą, liko trečia, nors prieš balsavimą buvo prognozuojama, kad ji aplenks socialistus ir taps pagrindine kairiojo sparno jėga.

Verslui palanki partija "Ciudadanos" ("Piliečiai"), kaip ir gruodį, liko ketvirta, užsitikrinusi 32 vietas, nors anksčiau turėjo 40 mandatų. Daug šios partijos rinkėjų atsigręžė į PP.

"Mes laimėjome rinkimus. Reikalaujam teisės valdyti, – sakė M.Rajoy. – Buvo sunku, buvo sudėtinga, buvo komplikuota, bet mes kovojome dėl Ispanijos."

Nors PP gaus daugiau vietų, jai tebegresia tie patys iššūkiai formuojant vyriausybę, su kuriais partija buvo susidūrusi po gruodį vykusių rinkimų, kai "Podemos" ir "Ciudadanos" sužlugdė tradicinį dviejų partijų dominavimą šalyje.

Neturėdama daugumos, PP turės siekti formalios koalicijos arba susitarti dėl palaikymo su kitomis partijomis, kad suformuotų vyriausybę.

Jeigu susivienytų su "Ciudadanos", ideologiškai artima partija, PP nepakaktų mandatų sudaryti centro dešiniąją vyriausybę. Taigi liaudininkams gali tekti susitarti su socialistais arba mažesnėmis regioninėmis partijomis.

Kitos partijos nelinkusios palaikyti PP, susikompromitavusią dėl virtinės korupcijos skandalo, tebetvyrant pykčiui dėl didelio nedarbo ir didelių biudžeto išlaidų karpymų, vykdytų M.Rajoy vyriausybės. "Mes nepalaikysime Rajoy", – sakė antrasis pagal rangą Socialistų partijos narys Cesaras Luena.

Analitikai sako, kad Ispanijos politikos lyderiai šįkart patirs dar didesnį spaudimą sudaryti bent kokį kabinetą. Štai dienraštis "El Pais", tradiciškai labiau artimas socialistams, savo vedamajame ragino socialistus leisti PP vadovauti.

"Tam, kad paskatintų vyriausybės suformavimą, socialistai turi paklusti rinkėjų mandatui, likdami opozicijoje ir leisdami vadovauti partijai, turinčiai pakankamai balsų tai daryti", – pažymėjo laikraštis.

Po ankstesnių rinkimų socialistai mėgino sudaryti koalicinę vyriausybę su "Ciudadanos", bet parlamentas nepareiškė jai pasitikėjimo.

Per rinkimų kampaniją, o ypač po "Brexit" referendumo, PP pabrėžė, kad būtina išsaugoti stabilumą, nepritardama kylančiai "Unidos Podemos", kuri, kaip ir Graikijos valdančioji partija "Syriza", atmeta ES palaikomą griežto taupymo politiką.

M.Rajoy argumentavo, kad nuo 2011 m., kai PP atėjo į valdžią, jo partija sugebėjo atkurti Ispanijos ekonomikos augimą ir sugebėjo šiek tiek sumažinti nedarbą, nors jis tebesiekia 21 proc. ir yra antras didžiausias ES po Graikijos. Tačiau jo varžovai atrėžia, kad padidėjo socialinė nelygybė, o dauguma naujai sukurtų darbo vietų – nestabilios. Be to, kairieji atkreipia į PP krėtusius korupcijos skandalus.

Ispanijos veto Škotijos narystei ES

• Ispanijos premjeras M.Rajoy pareiškė, kad Madridas priešinsis bet kokioms atskiroms deryboms su Škotija dėl jos ateities ES, britų rinkėjams nubalsavus už pasitraukimą iš Bendrijos.

• Madridas atkakliai priešinasi Škotijos nepriklausomybei, baimindamasis, kad škotų atsiskyrimas nesudarytų precedento jos pačios separatistams, ypač turtingiausiam šalies Katalonijos regionui.

• M.Rajoy kalba nuskambėjo likus kelioms valandoms iki Europos Komisijos vadovo Jeano Claude'o Junckerio susitikimo su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon. Ji sako, kad yra pasiruošusi visomis priemonėmis ginti Škotijos vietą ES ir surengti dar vieną referendumą dėl jos nepriklausomybės, jeigu tik jo prireiktų.

• Škotijoje apie 38 proc. palaikė "Brexit", o 62 proc. buvo už likimą ES. 2014 m. vykusiame referendume dėl Škotijos nepriklausomybės škotų rinkėjai pasisakė už pasilikimą Jungtinėje Karalystėje, tačiau dabar pasigirsta raginimų surengti dar vieną plebiscitą.