Ar burkų draudimas Vokietijoje turi naudos?

Dabartiniai Vokietijoje vykstantys debatai dėl burkų uždraudimo neturi nieko bendra su saugumo užtikrinimu. Ginklą ar sprogmenis galima paslėpti ir po įprastais drabužiais ar tiesiog kuprinėje. Tai, ar žmogaus veidas yra uždengtas, ar atidengtas, visiškai neturi reikšmės. Šie debatai neturi nieko bendra ir su integracija – draudimas dėvėti burką niekam nepadės geriau integruotis. Ir apskritai, šiais debatais problema anaiptol nesprendžiama: labai menka dalis Vokietijos musulmonių visiškai dengia veidus.

Iš tiesų šie debatai labiau susiję su partijų politika ir artėjančiais rinkimais. Burkos tema sudėtingose diskusijose dėl integracijos yra kaip dangiškoji mana tiems, kurie siekia šį reikalą supaprastinti. Visi turi teisę pareikšti nuomonę, o toks draudimas daugelio akyse būtų tvirtas ryžto įrodymas. Atrodytų, bent viena iš problemų, su kuriomis mėgindama integruoti musulmonus susiduria Vokietija, pagaliau išspręsta.

Jei dar tiksliau, šie debatai kyla iš baimės – iš Vokietijos konservatorių baimės, kurią jiems kelia dešinioji populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (vok. Alternative fuer Deutschland). Ir iš mūsų islamo baimės. Burka – visą kūną ir veidą dengiantis musulmonių drabužis – šiuo metu simbolizuoja visus neigiamus dalykus, su kuriais mums asocijuojasi islamas. Jei net išsilavinusi visuomenės dalis pasineria į diskusijas dėl simbolinės problemos, vadinasi, baimė išties ne tokia jau menka.

Apranga, ypač moterų, visada buvo audringai aptarinėjama gilinantis į tradicinių ir šiuolaikinių pažiūrų nesutapimo problemą. Ilgai nesutarta, kiek kūno odos dera apnuoginti, o dabar ginčijamasi, kiek jo dera uždengti. Europoje islamiškasis kūno dengimas tapo moterų užguities simboliu, bent taip mano kai kurios, bet ne visos, musulmonės. Tačiau mums, vakariečiams, kūno dengimas taip pat reiškia svetimumą, nepageidaujamumą. Niekas geriau nesimbolizuoja grėsmingos ir nepažįstamos islamo pusės negu aprėdas, maskuojantis žmogaus tapatybę. Ar mes toleruojame burkas, ar ne – tai klausimas, leidžiantis įvertinti mūsų tolerancijos ribas, įsitikinusi Ch. Hoffmann.

Draudimo motyvai

Kaip pastebi žurnalistė, žmonės, reikalaujantys uždrausti burkas, paprastai remiasi dviem tarpusavyje susijusiais motyvais – vienas iš jų egoistinis, kitas – altruistinis. Draudimo tikslas – apsaugoti mūsų laisvą visuomenę nuo islamiškojo fundamentalizmo (tai egoistinis požiūris). Tačiau kita jo paskirtis – iš užguities išlaisvinti musulmones moteris (tai jau altruistinis požiūris).