Apklausa: 80 proc. rusų remia V. Putiną net ir nuvertėjus rubliui

Iš vakarietiškos perspektyvos Vladimiro Putino, kaip Rusijos prezidento, dienos turėtų būti suskaičiuotos: rublis nuvertėjo daugiau kaip perpus, ekonomika ištikta krizės, o dėl jo agresijos Ukrainoje šalis virto pariju Vakaruose.

Ir vis dėlto dauguma rusų laiko V.Putiną ne priežastimi, o sprendimu.

Ši situacija rusų požiūriu labai skiriasi nuo to, kaip yra vaizduojama Vakaruose ir šį „rusišką“ požiūrį daugiausia formuoja valstybinės televizijos rūpestingai konstruojama tikrovės versija bei Kremliaus metodiškas bet kokios tikėtinos politinės alternatyvos demontavimas.

V.Putinui rengiantis kreiptis į visuomenę per nekantriai laukiamą spaudos konferenciją, kurią transliuos televizija, naujienų agentūros „Associated Press“ ir „NORC Center for Public Affairs Research“ apklausos rezultatai, kurie buvo paskelbti ketvirtadienį, rodo, kad maždaug 80 proc. rusų vis tiek remia prezidentą.

Tačiau apklausa taip pat parodė, kad pasitikėjimas ekonomika mažėja. Tai ypač pasakytina Maskvoje, kur žmonės priprato prie importuotų prekių ir užsienio kelionių, kurios dėl rublio kurso kritimo ir Vakarų sankcijų dėl Ukrainos dabar daugeliui vėl tapo nepasiekiamos.

Apklausa buvo atlikta lapkričio 22-gruodžio 7 dienomis, kai rublio kursas nuolat krito. Tačiau šios savaitės katastrofiškas kolapsas tikriausiai padarys daug didesnį poveikį gyvenimo standartams.

V.Putinas tėvynainiams rūpimais klausimais ketvirtadienio spaudos konferencijoje kalbės tris ar keturias valandas. Jis tikriausiai sugebės pasiųsti žinią, kad viskam vadovauja ir kad viskas yra gerai.

Per valstybinę televiziją transliuojamoje prezidento spaudos konferencijos reklamoje V.Putinas rodomas apsuptas Sočio olimpiečių, glostantis tigriuką ir sveikinantis kosmonautus. „Mes absoliučiai pajėgūs viską padaryti patys“, – žada jis žiūrovams.

Tai, kaip rusai vertina V.Putiną, yra susiję su tuo, kaip jie gauna naujienas, rodo apklausa. Tie, kas pagrindiniu savo informacijos šaltiniu nurodė valstybinę televiziją, yra labiau linkę pritarti V.Putino darbui (84 proc.), palyginti su tais, kurie turi kitus informacijos šaltinius (73 procentai). Tie, kurie dažnai klausosi naujienų, taip pat dažnai palankiau vertina prezidentą.

Po to, kai 2000-aisiais tapo prezidentu, V.Putinas turėjo naudos iš didelių naftos – pagrindinio Rusijos ekonomikos ramsčio – kainų. Pastarąjį dešimtmetį rusų gyvenimo standartai kilo greičiau nei bet kuriuo kitu dabartinės istorijos periodu ir daugelis vidutinių piliečių pirmą kartą įsigijo automobilius, ėmė keliauti po pasaulį.

„Labai remiu Putiną – o ką daugiau remti?“ – sakė į pietus nuo Maskvos esančio Griazo miesto 79 metų gyventoja Valentina Rošupkina.

„Manau, kad šalis eina teisinga kryptimi, nes jis pakėlė armiją, sustiprino vyriausybę. Žmonės pradėjo truputį mūsų bijoti“, – sakė ji.

81 proc. apklausos dalyvių sakė, kad tvirtai ar iš dalies pritaria tam, kaip V.Putinas dirba savo darbą. Palyginti su AP ir GfK 2012 metų apklausa, tokių žmonių skaičius smarkiai išaugo – daugiau kaip 20-čia procentų.

Nors Rusija valdant V.Putinui tapo autoritariškesnė, parama jam atrodo nuoširdi. Reikšmingas V.Putino populiarumo svyravimas pastaraisiais metais taip pat rodo, kad rusai jaučiasi galintys laisvai atsakinėti per anonimines apklausas dėl jų nuomonės apie prezidentą. 81 proc. pritarimas statistiškai yra tik truputį didesnis nei 74 proc., kuriuos tuo pačiu periodu nustatė Levados centras – labiausiai gerbiamas Rusijos nepriklausomas visuomenės nuomonės tyrimo institutas.

Parama V.Putinui pašoko jam kovo mėnesį atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymo pusiasalį, kuriame gyvena daugiausia rusakalbiai.

„Didžiajai daugumai rusų pasididžiavimo šaltinis yra pergalė Antrajame pasauliniame kare, bet tai buvo jau prieš 70 metų, – sakė nepriklausoma analitikė M.Lipman. – (Kryme) Putinas suteikė pojūtį, kad mes esame pergalingi, triumfuojantys ir atsigaunantys šiandien“.

Tačiau kai kurie rusai, tokie kaip 37 metų bibliotekininkė Jelena Ševiliova, sakė, jog nors ir pritaria V.Putinui, mano, kad Rusijos dalyvavimas Ukrainoje galėjo atsieti per brangiai.

„Galvoju, kad mes dėl to daug praradome savo gyvenime“, – sakė ji, turėdama omenyje Krymą.