- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Valstijų konservatyvaus viešosios politikos tyrimų centro „Heritage Foundation“ analitikai sako, jog šios savaitės pradžioje Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pasirašytas naujas gynybos integracijos susitarimas neatneš praktinės naudos.
„Heritage Foundation“ užsienio politikos analitikas Luke'as Coffey (Liukas Kofis) Lietuvos žurnalistams teigė, jog ES seniai bando stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Pirmadienį buvo pranešta didelė naujiena apie Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo iniciatyvą. Nuoširdžiai kalbant, tai nerimta. Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas jau egzistavo kažkokiomis formomis nuo nepasisekusios Konstitucinės sutarties prieš 15 metų. Tai buvo veikiantis įstatymas Lisabonos sutartyje jau 10 metų. Ir dabar vien dėl to, kad jie sugebėjo atkalbėti Didžiąją Britaniją nuo blokavimo, jiems pavyko tai padaryti“, – sakė L. Coffey.
Pirmadienį Briuselyje pasirašyta Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo iniciatyva (PESCO) iniciatyva siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse. Tarp nepasirašiusių Bendrijos narių buvo iš jos išstojanti Didžioji Britanija ir Danija, kuriai taikoma ES išlyga, leidžianti neprisidėti prie Bendrosios saugumo ir gynybos politikos.
PESCO susitarimas įpareigoja jį pasirašiusias šalis „reguliariai realia išraiška didinti gynybos biudžetus“, 20 proc. gynybos biudžeto skirti pirkimams, o 2 proc. – tyrimams ir technologijoms“. Jame taip pat rašoma, kad šalys skirs reikšmingą paramą ES karinėms misijoms.
L. Coffey nuomone, 23 iš 28 ES šalių pasirašytas susitarimas neskatins papildomo ES šalių gynybos finansavimo, nors būtent tai galėtų gerinti bloko karinius pajėgumus.
Už nacionalinį saugumą ir užsienio politiką atsakingas „Heritage Foundation“ viceprezidentas James Jay Carafano (Džeimsas Džėjus Karafano) žurnalistams tvirtino skeptiškai žiūrintis į ES gynybos stiprinimo projektą, nes nėra aiški jo vertė.
Ar europiečiai gali kada nors patys apsiginti nuo Rusijos? Atsakymas yra ne.
„Ar europiečiai gali kada nors patys apsiginti nuo Rusijos? Atsakymas yra ne. Gynybos ar atgrasymo mintys prieš Rusiją už NATO sistemos ribų niekada neišsipildys. Ką tiksliai Europos saugumo tapatybė atneša, ko europiečiams tikrai reikia? Atsakymas yra, jog nieko neatneša“, – kalbėjo J. J. Carafano.
Pasak jo, ES kurdama savo vidinius gynybos planus ir sistemas mažina gebėjimą veikti šioje srityje, o jeigu šie planai pareikalautų NATO skirtų lėšų, tai mažintų Europos saugumą.
„Aš manau, kad Europos saugumo architektūroje nėra nieko blogo, bet į ją dedamos didžiulės investicijos, ypač jeigu jos mažina NATO finansavimą, tai yra didelė klaida ir Europą gali padaryti mažiau saugia“, – teigė ekspertas.
Pakto šalininkai tvirtina, kad PESCO nedubliuos NATO funkcijų, o jas papildys ir NATO toliau atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos gynybą. Dalyvavimas PESCO yra savanoriškas.
Abu „Heritage Foundation“ analitikai kalbėdami apie saugumo padėtį Lietuvoje teigė, jog šis analitinis centras palaiko JAV karių nuolatinį buvimą Baltijos šalyse.
„Aš manau, kad mes ten turime būti, jog nugalėtume. Mums reikia tvirtos jėgos buvimo vietoje, kad būtų galima reaguoti“, - tvirtino L. Coffey.
J. J. Carafano pridūrė, kad Lietuvos planas kitais metais gynybai išleisti šiek tiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Vašingtone yra sutinkamas teigiamai, nes tai yra ne tik gynybinis, bet ir politinis įsipareigojimas visam Aljansui.
Jungtinės Valstijos šiemet nutraukė nuolatinį savo karių rotavimą Lietuvoje, tačiau amerikiečiai ir toliau atvyks į šalį dalyvauti karinėse pratybose. Baltijos šalyse JAV karių kuopos buvo rotuojamos nuo 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Lenkijoje nuo šių metų dislokuota JAV karių brigada iš maždaug keturių tūkstančių karių. Dar maždaug tūkstantis karių, daugiausiai amerikiečių, sudaro nuo 2017-ųjų Lenkijoje veikiantį tarptautinį NATO batalioną. Panašūs kitų valstybių vadovaujami vienetai dislokuoti ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.
Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų siekti kiek daugiau nei 2 procentus BVP. Lietuva šiemet gynybai skyrė 723 mln. 800 tūkst. eurų, arba 1,8 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai2
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane4
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...
-
Ispanijos teismas pranešė pradėjęs tyrimą dėl įtarimų korupcija premjero P. Sanchezo žmonai3
Madrido teismas trečiadienį pranešė pradėjęs preliminarų tyrimą Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo žmonos atžvilgiu dėl įtarimų prekyba poveikiu ir korupcija. ...
-
Venecija apmokestina vienadienių turistų apsilankymą1
Vienadieniai Venecijos lankytojai nuo šios savaitės turės susimokėti patekimo į senamiestį mokestį (Venice Access Fee), pirmąjį tokį pasaulyje. ...
-
Seni elektros tinklai kiša koją tvarios energetikos plėtrai1
Sparti tvarios energetikos plėtra Europos Sąjungoje (ES) vis dažniau susiduria su tam nepritaikytų elektros tinklų problemomis. Tai gali būti ir tinklo perkrovos, kai įsijungia per daug saulės elektrinių, ir elektros trūkumas, kai įsijungia daugyb...
-
Rusijos gynybos viceministras sulaikytas dėl kaltinimų kyšių ėmimu
Rusijoje trečiadienį dėl įtarimų ėmus didelius kyšius buvo sulaikytas gynybos viceministras, kurio veikla jau anksčiau buvo paviešinta opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandos atliktame tyrime. ...
-
Italijos konkurencijos biuras bendrovei „Amazon“ skyrė 10,7 mln. JAV dolerių baudą1
Italijos konkurencijos biuras už nesąžiningą veiklą skyrė 10 mln. eurų baudą JAV mažmeninės prekybos milžinei „Amazon“. ...
-
Sakartvelas pailgino ukrainiečių bevizio buvimo šalyje laikotarpį iki trejų metų
Sakartvelo valdžia pailgino ukrainiečių bevizio buvimo šalyje laikotarpį iki trejų metų. ...