A.Lukašenka Vakarų sankcijas palygino su Antruoju pasauliniu karu

Stokojančios lėšų Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmadienį įspėjo Europos Sąjungą (ES) nedidinti ekonominių sankcijų ir griebėsi patriotinės retorikos, prilygindamas dabartinį susipriešinimą kovai su fašistine Vokietija.

Užsienio ambasadorių skiriamųjų raštų priėmimo ceremonijoje A.Lukašenka, kurio žodžius cituoja valstybinė informacijos agentūra BelTA, sakė, jog pasirengęs tam, kad nuo Minsko nusigręš net sąjungininkai - tokie kaip Rusija ir Kinija, bet tai nepalauš tautos dvasios. Baltarusijos politologas pavadino prezidento užsienio politikos retoriką skirta šalies auditoriai, siekiant išlaikyti valdžią, kai gilėja ekonomikos krizė.

Pratęsus A.Lukašenkos įgaliojimus ketvirtajam laikotarpiui 2010 metų gruodį, sustiprėjo represijos prieš Baltarusijos opoziciją. Į tai Vakarai atsakė naujomis ekonominėmis ir vizų sankcijomis ir atsisakymų suteikti paskolų.

„Tos sankcijos, kuriomis jūs, europiečiai, mosuojate mums prieš nosį... Jūs supraskite - mes kol kas kenčiame. Bet jeigu jūs peržengsite raudonąją liniją, mes atsakysime labai griežtai“, - sakė A.Lukašenka dešimčiai diplomatų, iš kurių du atstovauja Europos Sąjungai - Norvegijai ir Liuksemburgui. Jis nekonkretizavo įspėjimo, bet priminė Baltarusijos tranzitinį vaidmenį.

„Mes - Europos centre. 100 milijonų tonų krovinių gabenami iš Vakarų į Rytus per mus, ir visiškai saugiai. Mes statome terminalus, praleidžiame jūsų krovinius ten ir atgal, užtikriname jų saugumą“, - sakė A.Lukašenka.

Baltarusijos žiniasklaida, remdamasi nenurodytais šaltiniais ES, rašė apie galimą naują Vakarų sankcijų sugriežtinimą dar iki vasario pabaigos.

A.Lukašenkai davus didelius rinkiminius pažadus padidinti darbo užmokesčius, taip pat nuolat importuojant daugiau nei eksportuojant ir kilus finansų krizei, valdžia smarkiai sumažino nacionalinės valiutos vertę.

Devalvacija sumažino „kasos atotrūkį“ ižde, bet staigus baltarusių pajamų smukimas, palyginti su kaimynais Europoje, privertė daugelį išeiti į gatves dalyvauti protestuose, kuriuos šiurkščiai nuslopino milicija, o tai dar labiau pablogino požiūrį į Minską Vakaruose.

Minskas kreipėsi į ES ir TVF, prašydamas paskolų, bet partneriai Vakaruose pateikia ryšių atnaujinimo sąlygą - paleisti į laisvę Baltarusijos politinius kalinius, nors A.Lukašenka nelaiko jų tokiais, ir liberalizuoti valstybės reguliavimo prispaustą ekonomiką.

A.Lukašenka tikėjosi Kinijos ir Rusijos finansinės pagalbos. Pastaroji padėjo sąjungininkei pigiais energetikos ištekliais ir paskolomis, bet to nepakanka atsiskaityti už visas Baltarusijos 11,8 mlrd. dolerių skolas, kurių didžiausią išmokėjimą (maždaug 6 mln. dolerių) teks atlikti 2013-2014 metais.  

A.Lukašenka sakė, kad pasirengęs blogiausiam variantui.

„Net jeigu mes liksime vieni be Rusijos ir Kinijos, be kitų savo draugų, patikėkite, mes žūtbūt stovėsime čia, kaip kažkada 1941-1945 metais, gindami savo nepriklausomybę ir suverenitetą“, - sakė jis užsienio ambasadoriams.

Politologas iš Minsko Aleksandras Klaskovskis abejoja, kad seniai negaunantį vizų išvykti į Vakarus prezidentą rimtai jaudina vizų sankcijos, kai yra kur kas rimtesnių problemų dėl populiarumo tėvynėje: „Lukašenka grumiasi dėl valdžios, dėl savo politinio išlikimo“.

„Antrojo pasaulinio karo patirties prisiminimas nenoromis rodo, kad susipriešinimas su Maskva, su klastingais Vakarais jam iš tikrųjų kaip mūšis prie paskutinės linijos“, - sakė „Reuters“ analitikas.

„Lukašenka tiesiog nežino kitokių metaforų“, - pridūrė jis.


Šiame straipsnyje: Aleksandras Lukašenka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių