Airiai bėga iš „skęstančio Titaniko“

Matydami, kaip jų šalies ekonomika ritasi į bedugnę, vis daugiau jaunų airių bando emigruoti.

Studentų gretos retėja

Studentė Niamh Buffini daug mokosi ir treniruojasi. Ji yra geriausia šalies tekvondo kovotoja, pasauliniuose reitinguose užima 12 vietą. Mergina svajoja laimėti savo šaliai olimpinį aukso medalį.

Bet šio mėnesio pabaigoje jos likimą nulems aplinkybės, nepriklausančios nei nuo jos, nei nuo Airijos vyriausybės. Valstybė artėja prie nemokumo ribos, o kai kurie ekonomistai sako, kad jau ją pasiekė.

N.Buffini greitai sužinos, ar studijų įmokos Talagto Technologijų universitete viršys jos finansinius pajėgumus. Merginos tėvas yra savo įmonę turintis statybininkas. Airijoje tai reiškia beveik tą patį, kaip būti bedarbiu.

„Mano kurse kitais metais liks perpus mažiau žmonių, – apie liūdną padėtį universitete pasakojo N.Buffini. – Net dėstytojai prisijungė prie studentų protestų, nes visuomenėje liks labai mažai išsilavinusių žmonių. Mano geriausi draugai jau išvažiavo – jie dirba Ispanijos ir Australijos kavinėse.“

Pastarosios savaitės Airijai buvo sunkios. Gandai, kad ES teks gelbėti šią šalį nuo bankroto, pakėlė jos skolinimosi kaštus iki neregėtų aukštumų.

Universitete, kur mokosi N.Buffini, praėjęs penktadienis prasidėjo nuo statybininkų protesto. Jie turėjo statyti naują pastato sparną, bet juos įdarbinsi bendrovė „Michael McNamara“ prispausta skolų buvo priversta inicijuoti bankroto procedūrą ir paliko žmones be darbo ir pinigų už jau atliktą darbą.

Darbininkų protestas vyko taikiai, bet padėtis gali greitai pasikeisti.

Įniršis ir neviltis

Airijos ekonomistai pastaruoju metu tapo tikromis žvaigždėmis. Bene žinomiausias jų – Morganas Kelly. Visuomenė, kuriai būdinga keltiška melancholija, godžiai ryja jo niūrias prognozes.

Jis buvo išjuokiamas ir smerkiamas, kai 2007 m. išprognozavo Airijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimą. Dabar jis prognozuoja, kad žmonės nepajėgs grąžinti būsto paskolų, ir kils grėsmingas sukilimas.

M.Kelly jau mato pirmuosius maišto ženklus. „Susirūpinimą keičia įniršis ir neviltis. Šios emocijos pakeis Airijos politiką, kaip Arbatėlės judėjimas pakeitė Ameriką, leis iškilti kraštutinių dešiniųjų, antieuropietiškai ir prieš imigrantus nusistačiusiai partijai.“

M.Kelly vieną kartą jau nuspėjo artėjančią grėsmę, todėl dabar jo pranašystės vertinamos labai rimtai. Bet kol kas nematyti jokių ženklų, kad airiai virsta rasistais ekstremistais.

Kentės ne viena karta

Lenkai imigrantai, kurių antplūdis pastarąjį dešimtmetį penktadaliu padidino Airijos darbo jėgą, pamažu išvažiuoja tvarkingai ir nesiskųsdami. Bet didesnį nerimą kelia kitokia tendencija: paskui juos į užsieni traukia vis daugiau jaunų airių.

Pasak Talagto studentų sąjungos prezidento Marko Wardo, Airiją kas mėnesį palieką 1250 studentų, kas penktas absolventas ieško darbo užsienyje. Airijos studentų sąjunga prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus emigruos 150 tūkst. studentų.

„Vyriausybė kalta dėl to, kad finansavo bankus, kurie skolino pinigus draugiškoms nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms. Jie visi galvojo, kad vakarėlis niekada nesibaigs, – aiškino 26 metų M.Wardas, studijuojantis marketingą. – Studentai neprivalo mokėti už vyriausybės ir jos bičiulių klaidas. Valstybėms finansams sutvarkyti prireiks daugybės metų, ir dėl to kentės ne tik mano karta.“

„The Kingdom“, vienas labiausiai mylimų Airijos regioninių laikraščių, neseniai pranešė, kad beveik 200 futbolininkų ir kitų sporto šakų atstovų per pirmus septynis šių metų mėnesius išvažiavo iš Kerio grafystės žaisti Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir JAV. Tikrieji skaičiai gali būti dvigubai didesni.

Labdaros organizacija „Barnardo's“ pranešė, kad į ją dažnai kreipiasi vaikai, kuriems neužtenka maisto namuose. Bet kenčia ne tik pažeidžiamiausi.

Laukia bombos sprogimo

Greistonas ir turtingas pajūrio miestas, garsiausias jo gyventojas yra Seanas FitzPatrickas, buvęs nacionalizuoto banko „Anglo Irish Bank“ vadovas.

Čia gyvena ir interjero dizainerė Emer O'Brien, kartu su vyru Killianu vos pajėgianti sumokėti būsto paskolos įmokas.

„Tai siaubinga, tarsi lauktum bombos sprogimo tiksliai nežinodamas, kada tai įvyks, – guodėsi moteris. – Manau, niekas nesitiki, kad kas nors iš politikų sugebės išspręsti šią problemą. Daugiau nei 70 proc. išlaidų švietimui ir sveikatos apsaugai skiriami atlyginimams ir pensijoms, todėl bet koks karpymas šiose srityse atsiliepia būtiniausioms paslaugoms. Tikiuosi, artimiausiu metu nesusirgsiu, nes ligoninėje nebus kam tavimi pasirūpinti. Aišku, daug žmonių išvažiuos į užsienį, jei tik galės parduoti savo namus. Mes negalime to padaryti, todėl esame įstrigę skęstančiame Titanike.“

Išsigelbėti – neįmanoma?

Kitą mėnesį Airijos vyriausybė pristatys kitų metų biudžetą ir naujas taupymo priemones, kurios padės sumažinti valstybės išlaidas dar 15 mlrd. eurų. Bet ekonomistui M.Kelly bet kokie karpymai atrodo beprasmiški, kai jis mato 70 mlrd. eurų nuostolių, kuriuos valstybei atnešė bankai.

„Kokia prasmė perskirstyti išlaidas, jeigu bankų nuostolių aisbergas vis tiek mus paskandins?“, – retoriškai klausė ekspertas. Pasak jo, artimiausius šešerius ar septynerius metus kiekvienas Airijos piliečių sumokėtas pajamų mokesčio centas bus skirtas bankų nuostoliams padengti.