A.B.Breivikas prieš išpuolius išstudijavo „al Qaeda“ atakų taktiką

Norvegijos ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas penktadienį pareiškė teismui, kad žinių apie sprogdinimų ir ginkluotų išpuolių organizavimą sėmėsi iš interneto, tyrinėdamas džihadistų tinklo „al Qaeda“ ir kitų atakų analizes, taip pat perskaitęs daugiau nei 600 bombų gamybos instrukcijų.

Penktąją bylos nagrinėjimo dieną dėl masinių žudynių prisipažinęs A.B.Breivikas sakė ypač atidžiai išstudijavęs 1993 metais įvykdytą sprogdinimą Pasaulio prekybos centro pastate Niujorke ir Timothy McVeigho 1995 metais įvykdytą sprogdinimą Oklahoma Sityje.

Kalbėdamas apie „al Qaeda“, jis pareiškė: „Išstudijavau kiekvieną jų veiksmą - ką jie atliko blogai ir ką gerai.“

Šį islamistų judėjimą A.B.Breivikas laiko „sėkmingiausiu pasaulyje revoliuciniu judėjimu“ ir sakė, kad jis turėtų įkvėpti ultradešiniuosius kovotojus, nors jų tikslai skirtingi.

„Mes norime sukurti europietišką “al Qaeda„ versiją“, - pažymėjo jis.

A.B.Breivikas prisipažino pernai liepos 22 dieną įvykdęs dvi atakas, per kurias žuvo 77 žmonės, tačiau neigė savo baudžiamąją kaltę, aiškindamas, kad jo aukos išdavė Norvegiją, palankiai vertindamos imigraciją.

Akivaizdžiai demonstruojamas nesigailėjimas dėl savo veiksmų ir dalykiška maniera pasakojant apie ginklus ir taktiką giliai papiktino kai kuriuos aukų, kurių dauguma buvo paaugliai, artimuosius.

Penktadienį klausinėjamas savo advokatų 33 metų kaltinamasis sakė sąmoningai vartojantis „techninę kalbą“, kad išlaikytų savitvardą.

„Tai baisūs, barbariški veiksmai, - aiškino jis. - Jeigu mėginčiau naudoti labiau įprastą kalbą, nemanau, kad išvis galėčiau apie tai kalbėti.“

Nukentėjusiųjų, kurie stebi šį procesą Oslo teisme ir kituose 17 teismo rūmų visoje Norvegijoje, vienas advokatas paklausė A.B.Breivikui, kodėl jis nerodė jokios užuojautos savo aukoms.

„Galiu pasirinkti pašalinti psichinį skydą, tačiau renkuosi to nedaryti..., nes neišgyvenčiau“, - atsakė jis.

Lygindamas su Japonijos kariais, per Antrąjį pasaulinį karą rengdavusiais savižudiškas „bandzai“ atakas, A.B.Breivikas pareiškė, jog dabar per daug norvegų vyrų „sumoteriškėję, gamina maistą ir rodo emocijas“.

Nukentėjusiųjų advokatas pastebėjo, kad kaltinamasis parodė emocijas pirmąją bylos nagrinėjimo dieną, kai susigraudino prokurorams rodant jo sukurtą antiislamišką filmą.

„Nebuvau pasiruošęs šiam filmui, - aiškino A.B.Breivikas. - Tai filmas, atspindintis šią kovą ir viską, ką myliu.“

A.B.Breivikas prisipažino detonavęs sprogmenų prikrautą automobilį Osle, užmušdamas aštuonis žmones, taip pat nušovęs dar 69 žmones valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovykloje netoli sostinės esančioje Utiojos saloje.

Jis tvirtina priklausantis antiislamiškam tinklui „Knights Templar“, nors prokurorai pareiškė netikintys, kad tokia organizacija egzistuoja.

Jeigu būtų pripažintas psichiškai sveiku, A.B.Breivikui gali būti skirtas iki 21 metų laisvės atėmimas arba priimtas alternatyvus susitarimas dėl jo izoliacijos, kol ekstremistas bus laikomas keliančiu pavojų visuomenei.

Jeigu būtų pripažinta, kad jo psichika sutrikusi, A.B.Breivikas būtų priverstinai gydomas uždaroje psichiatrinėje klinikoje.

"Esu labai malonus žmogus"

A.B.Breivikas penktadienį Oslo teismui sakė, kad iš tikrųjų yra labai geras žmogus, bet mokėsi užblokuoti savo emocijas.

„Normaliomis sąlygomis esu labai malonus žmogus“, - penktąją savo teismo proceso dieną pareiškė šis 33 metų dešiniųjų ekstremistas. Jis pridūrė, kad daug metų meditavo ir mokėsi užgniaužti savo emocijas, kol pasirengė žudynėms.

„(Emociškai) buvau gana normalus iki 2006-ųjų, kai pradėjau savo pasirengimą“, - tvirtino jis ir pavadino save „užjaučiančiu žmogumi“.

„Turi pasirinkti taktiką ir strategiją ... priešui, ... tiems, kuriuos vertinu kaip teisėtus taikinius, ... dehumanizuoti“, - sakė jis.

„Jei būčiau to nepadaręs, ... nebūčiau su tuo susidorojęs“, - sakė jis, turėdamas omenyje savo liepos 22 dienos nusikaltimus, kai susprogdino bombą prie vieno vyriausybės pastato Osle, o paskui nukeliavo į kurortinę salą netoli sostinės ir pradėjo šaudyti į jaunimo stovyklos dalyvius. Per bombos sprogimą žuvo aštuoni žmonės, o saloje jis nušovė dar 69 žmones.

A.B.Breivikas pripažino, jog tai buvo „baisūs, barbariški veiksmai“ ir jog jis turėjo „daug metų dirbti su (savo) psichika“, kad padarytų tokį dalyką. Jis pabrėžė: „Negalima pasiųsti į karą nepasirengusio žmogaus“.

A.B.Breivikas teismui aiškino, kad laiko save nacionalistų „riteriu“, didvyriškai ginančiu „etninius norvegus“ nuo išnaikinimo, kurį esą neša „musulmonų invazija“, nulemta valdančiosios Darbo partijos imigracijos politikos.

Penktadienį jis pakartojo, jog dėl to, kad jo išpuoliai buvo „būtini“, jis ypač kaltina norvegų ir Europos žiniasklaidą, nes ji „sistemingai cenzūruoja“ tokius ultranacionalistus kaip jis ir pašalina juos iš demokratijos.

Jis sakė, kad nebūtų įvykdęs savo išpuolių, jeigu būtų jautęs, kad Norvegijos žiniasklaida prieš 2009-ųjų parlamento rinkimus teisingai nušviečia populistinę, imigracijos atžvilgiu skeptišką Pažangos partiją. Jis nusivylė, kai taip, jo nuomone, nenutiko.

A.B.Breivikas, kuris yra apkaltintas „teroro aktais“, padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą ir sakė, kad jo veiksmai buvo „žiaurūs, bet būtini“.

Pradėjo pasakoti apie žudynes

A.B.Breivikas penktadienį Norvegijos teismui pradėjo išsamiai pasakoti apie pernai Utiojos saloje surengtas šaudynes, o jo advokatai perspėjo, jog šie parodymai gali būti labiausiai sukrečiantys.

Ketvirtadienį 33 metų ekstremistas privertė apsiašaroti daugelį žmonių, susirinkusių Oslo apygardos teisme, pasakodamas, kaip detonavo sprogmenų prikrautą automobilį prie Norvegijos vyriausybės būstinės. Per šią ataką žuvo aštuoni žmonės.

A.B.Breivikas taip pat aiškino norėjęs nužudyti visus tame pastate buvusius žmones, įskaitant visus vyriausybės narius.

Tačiau kaltinamojo advokatas Geiras Lippestadas ketvirtadienį vykusio teismo posėdžio pabaigoje sakė, kad „rytoj, ko gera, bus sunkiausia diena“.

Ketvirtadienį A.B.Breivikas sakė teismui, kad ketino nužudyti visus 569 Utiojos saloje buvusius žmones, kai tą pačią dieną surengė joje šaudynes.

Penktadienį jis ketina išsamiai nupasakoti kaip nužudė Utiojoje kiekvieną iš 69 aukų, daugiausiai paauglių.

Prasidėjus posėdžiui, teismo pirmininkė Wenche Elizabeth Arntzen priminė šias atakas išgyvenusiems žmonėms ir aukų artimiesiems, kad jie gali bet kada panorėję išeiti iš salės.

A.B.Breivikas, kaltinamas „teroro aktais“, padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą, tvirtindamas, kad jo veiksmai buvo „žiaurūs, bet būtini“.