A.B.Breivikas padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą (papildyta)

Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl jam inkriminuojamų „teroro aktų“, nulėmusių 77 žmonių žūtį Norvegijoje per dvi atakas pernai liepą.

„Pripažįstu šiuos veiksmus, tačiau ne baudžiamąją kaltę, ir pareiškiu, kad tai buvo teisėta savigyna“, - sakė jis teismui per pirmąjį posėdį dešimt savaičių truksiančiame bylos nagrinėjimo procese.

A.B.Breivikas pareiškė, kad šios atakos buvo būtinos, kad apsaugotų Norvegiją nuo musulmonų antplūdžio. Jis tvirtina, kad savo taikiniais pasirinkęs vyriausybės būstinę Osle ir valdančiosios partijos jaunimo stovyklą, siekdamas smogti kairiosioms jėgoms, kurias A.B.Breivikas kaltina dėl pernelyg liberalios imigracijos politikos.

Nors Norvegijos įstatymai numato prevencinės savigynos principą, jis netaikytinas A.B.Breiviko byloje, sakė teisės ekspertas Jarlas Borgvinas Doerre, parašęs knygą apie šią koncepciją.

„Akivaizdu, kad taip niekaip nesusiję su prevencine savigyna“, - jis aiškno naujienų agentūrai „The Associated Press“.

Teismo pirmininkas pažymėjo, kad kaltinamasis padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą.

Šį pareiškimą A.B.Breivikas paskelbė po to, kai prokurorė Inga Bejer Engh ilgiau nei valandą skaitė kaltinimus, įskaitant dėl „teroro aktų“, taip pat išvardijo kiekvieną iš 77 aukų, nurodydama jų mirties priežastis.

Skaitant nužudytųjų ir sužeistųjų vardus, A.B.Breivikas atidžiai klausėsi, nuleidęs akis žemyn į savo turimą popieriaus lapą.

Salėje sėdintys keturi teismo paskirti psichiatrai, kurie anksčiau pateikė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl kaltinamojo psichikos būklės, varstė žvilgsniais A.B.Breiviką, stebėdami jo reakcijas.

Prokurorė I.B.Engh sakė teismui, kad šios atakos „sukėlė baimę tarp Norvegijos gyventojų“.

Pasak jos, per žudynes Utiojos saloje „vaikai ir suaugusieji buvo apimti panikos ir mirties baimės“.

„Jis šaudė į žmones, kurie bėgo arba slėpėsi, arba kuriuos jis prisiviliojo, sakydamas, kad yra policininkas“, - aiškino prokurorė, pažymėjusi, jog dauguma iš 69 žuvusiųjų Utiojoje buvo nušauti į galvą.

Dauguma šių šaudynių aukų buvo paaugliai: 56 žuvusieji buvo jaunesni nei 20 metų, o jauniausias buvo neseniai atšventęs savo 14-ąjį gimtadienį, sakė I.B.Engh.

Keli aukų artimieji klausydamiesi tyliai verkė.

A.B.Breivikas, vilkintis tamsų kostiumą ir užsiželdęs retą barzdelę palei skruostus, šypsojosi, kai sargybiniai nuėmė jam antrankius sausakimšoje teismo salėje.

33 metų kaltinamasis saliutavo sugniaužęs kumštį, prieš paspausdamas rankas prokurorams ir teismo pareigūnams.

„Nepripažįstu Norvegijos teismų, nes jūs savo mandatą gaunate iš Norvegijos politinių partijų, kurios palaiko multikultūralizmą“, - pareiškė A.B.Breivikas, pirmą kartą kreipdamasis į teismą.

A.B.Breivikas taip pat sakė nepripažįstantis teismo pirmininkės Wenche Elizabeth Arntzen autoriteto, nes ji esą palaiko draugiškus santykius su buvusios Norvegijos premjerės ir Darbo partijos lyderės Gro Harlem Brundtland seserimi.

Prieš islamą nusistatęs kovotojas prisistatė kaip „rašytojas“, šiuo metu dirbantis kalėjime, kai teisėjų buvo paklaustas, kur dirba.

Be A.B.Breiviko pareiškimo, pirmąją bylos nagrinėjimo dieną daugiausiai dėmesio bus skirta kaltinimų peržvelgimui ir techninėms procedūroms.

Esminis klausimas, į kurį reikės atsakyti per dešimt savaičių truksiantį procesą - kokia iš tikrųjų yra A.B.Breiviko psichinė būklė. Nuo atsakymo į šį klausimą priklausys, ar jis bus pasiųstas į kalėjimą, ar į psichiatrijos kliniką.

Policija uždarė gatves aplink teismo pastatą, kuriame žurnalistai, likę gyvi per atakas žmonės ir aukų artimieji stebėjo posėdį 200 vietų salėje, pastatytoje specialiai šiai bylai.

Kaltinamąjį nuo nukentėjusiųjų ir aukų artimųjų skiria storo stiklo pertvaros.

Daugelis stebėtojų baiminasi, kad A.B.Breivikas pasinaudos šiuo teismu savo ekstremistinei ideologijai skleisti. Prieš atakas internete paskelbtame savo manifeste jis rašė, kad „patriotinio pasipriešinimo kovotojai“ turėtų naudotis teismais „kaip platforma skleisti savo siekiams“.

Norvegijos visuomeninė televizija NRK transliuos dalį teismo posėdžio, tačiau jai neleista rodyti A.B.Breiviko pasisakymų.

Jis sakė teismo tyrėjams esantis pasipriešinimo kovotojas ultradešiniųjų organizacijoje, kurios modeliu tapo viduramžiais gyvavęs Tamplierių riterių ordinas, dalyvavęs kryžiaus karuose, tačiau policija šio judėjimo pėdsakų neaptiko ir teigė, kad A.B.Breivikas veikė vienas.

„Mūsų nuomone, toks tinklas neegzistuoja“, - teismui sakė prokuroras Sveinas Holdenas.

Trokšdamas įrodyti, kad yra sveiko proto, A.B.Breivikas kvietę liudyti jo byloje ultradešiniuosius ekstremistus ir radikaliuosius islamistus, kurie pademonstruotų, jog esama ir kitų žmonių, įžvelgiančių civilizacijų susidūrimą, kaip ir jis.

A.B.Breivikas savo veiksmus laiko „žiauriais, bet būtinais“ ir tvirtina veikęs vienas, gindamasis nuo „valstybės išdavikų“, atvėrusių Norvegiją multikultūralizmui ir sudariusių sąlygas „musulmonų invazijai“ į Europą.

Jam buvo pateikti kaltinimai dėl „teroro aktų“, už kuriuos jam gresia iki 21 metų kalėjimo, nors šis nuosprendis gali būti neribotą laiką pratęstas, jeigu nuteistasis būtų pripažįstamas tebekeliančiu grėsmę visuomenei. Jis taip pat gali būti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką - galbūt visam gyvenimui.