77 žmones nužudęs A.B.Breivikas kalės 21 metus, jis nutarties neskųs

Oslo teismas penktadienį dešiniųjų ekstremistą Andersą Behringą Breiviką už 77 žmonių nužudymą nuteisė 21 metus kalėti su galimybe laisvės atėmimą pratęsti.

Penki teisėjai vienbalsiai pripažino A.B.Breiviką pakaltinamu, kaip norėjo ir pats kraštutinių dešiniųjų pažiūrų atsakovas. Taip baigėsi įspūdingas 10 savaičių trukęs teismo procesas dėl pernai įvykdytų išpuolių, kurie traumavo paprastai ramią Norvegiją ir šokiravo pasaulį.

„Vieningu sprendimu ... teismas skiria kaltinamajam 21 metų preventyvaus sulaikymo bausmę“, - sakė skaitydama nuosprendį pirmininkaujanti teisėja Wenche Elisabeth Arntzen, atmesdama kaltintojo prašymą pripažinti A.B.Breiviką nepakaltinamu ir neribotam laikui uždaryti jį psichiatrijos ligoninėje.

Tokios bausmės pagal Norvegijos įstatymus gali būti pratęsinėjamos tol, kol kalinys yra laikomas pavojingu visuomenei.A.B.Breivikas, kuris vilkėjo tamsų kostiumą ir baltus marškinius su pilku kaklaraiščiu, šypsojosi, kai buvo skaitomas teismo nuosprendis.

Žudynes Utiojos saloje išgyvenę žmonės iškart puolė komentuoti nuosprendžio „Twitter“. Emma Martinovic šiame socialiniame tinkle parašė: „YEEEEEEESSSSSSSS!!!“Viljaras Hansse, kuriam per žudynes kulka buvo pataikiusi į galvą, „Twitter“ parašė: „Baigta. Taškas“.

33 metų A.B.Breivikas, kuris veikė vienas ir kuris teisme, kai buvo nuimti jo antrankiai, parodė dešiniųjų pasisveikinimo sugniaužto kumščio gestą, prisipažino įvykdęs išpuolius.

Jis laiko save šiauriečių kovotoju su „musulmonų invazija“ į Europą ir visais tais, kurie propaguoja multikultūrizmą.

Dešiniųjų ekstremisto advokatai prieš teismo sprendimą sakė, kad A.B.Breivikas apskųstų pripažinimą nepakaltinamu, bet sutiktų su kalėjimo bausme.Ironiška tai, kad kalėjimo bausmė yra kaip tik tai, ko norėjo ir A.B.Breivikas, ir dauguma aukų šeimų, ir bendrai visai Norvegijos visuomenė.

Tačiau kaltintojas Sveinas Holdenas ragino jį nusiųsti į uždarą psichiatrijos ligoninę ir teigė, kad „būtų blogiau psichiškai nesveiką žmogų pasmerkti kalėjimui, nei nusiųsti psichikos liga nesergantį žmogų į psichiatrijos ligoninę“.

Pernai liepą surengtos A.B.Breiviko žudynės sukrėtė 5 mln. gyventojų turinčią Norvegiją, kuri didžiavosi tuo, kad joje nėra daugelio pasaulio bėdų. Šios žudynės iškėlė klausimą dėl kraštutinių dešiniųjų pažiūrų paplitimo Norvegijoje, kurios nafta pagrįstas turtas skatina ir imigraciją.

A.B.Breivikas bus izoliuotas Ilos kalėjime Oslo pakraštyje, palyginti erdviose patalpose, kuriose yra atskiras sporto kambarys, kompiuteris ir televizija.Kriminalinės kaltės klausimas niekada nebuvo ginčijamas, nes A.B.Breivikas prisipažino įvykdęs žudynes ir su šiurpiomis detalėmis papasakojo apie savo nusikaltimus.

Pagrindinis teismo proceso klausimas buvo jo psichikos sveikata; kaltintojai siekė, kad jis būtų paskelbtas nepakaltinamu ir uždarytas į psichiatrijos ligoninę, o ne į kalėjimą.

Daugeliui Utiojoje išgyvenusių žmonių verdiktas yra teorinis dalykas, bet teismo procesas, kurio metu buvo išdėstytos visos detalės apie žudynes, reiškia šios teisminės dramos pabaigą aukų šeimoms.Kai kurie žudynių liudininkai norėjo, kad A.B.Breivikas būtų pripažintas pakaltinamu, nes tuo aiškiai pasakoma, kad jis yra atsakingas už savo veiksmus, be to, sumažinama ilgų apeliacijos svarstymų tikimybė.

A.B.Breivikas pripažinimą nepakaltinamu yra pavadinęs „už mirtį blogesniu likimu“. Jeigu jis būtų buvęs pripažintas nepakaltinamu ir nusprendęs tokį sprendimą apskųsti, visą teismo procesą būtų reikėję kartoti iš naujo.

A.B.Breivikas savo žudynes aiškino tuo, kad centro kairiųjų Darbo partija tyčia naikina šalį skatindama musulmonų imigraciją.Nors jo aukos yra daugiausia paaugliai, nuo 14 metų amžiaus, jis nesutinka būti vadinamas vaikų žudiku ir teigia, kad jo aukos yra „kultūriniai marksistai“ „praplautomis“ smegenimis, kurių politinis aktyvizmas būtų atmiešęs gryną norvegų kraują.

Jis savo aukas Utiojos saloje persekiojo vilkėdamas policininko uniformą ir versdamas jas manyti, kad yra iš kranto atsiųsta pagalba. Tada jis į jas šaudavo iš arti, o paskui pribaigdavo šūviu į galvą.

„Neišsižadu to, ką padariau“, - sakė jis liudydamas teisme.Viena teismo paskirtų psichiatrų komanda padarė išvadą, kad jis yra psichiškai nesveikas, o kita komanda priėjo prie priešingos išvados. Sprendimo priėmimą apsunkino ir tai, kad keli kiti liudiję specialistai paminėjo daugybę psichikos ligų, kuriomis turbūt serga A.B.Breivikas.

Vis dėlto apklausos rodo, jog maždaug 70 proc. norvegų mano, kad tokių sudėtingų atakų pamišėlis negalėjo įvykdyti ir kad A.B.Breivikas turi atsakyti už savo veiksmus.„Man svarbiausia ne tai, kur jis bus nusiųstas, į psichiatrijos ligoninę ar kalėjimą, o tiesiog tai, kad jis nevaikščiotų gatvėmis ir niekada nebūtų išleistas“, - prieš teismui paskelbiant nuosprendį sakė per žudynes gyvas išlikęs Vegardas Groslie Wenneslandas.

Anksčiau A.B.Breivikas su šiurpiomis detalėmis išdėstė, kas paskatino jį metų metus skrupulingai planuoti, o paskui įvykdyti didžiausias žudynes Norvegijoje po Antrojo pasaulinio karo.

A.B.Breivikas vadino save „tamplierių“ - neva egzistuojančios slaptos ultradešiniųjų grupuotės, pavadintos viduramžių krikščionių kryžininkų vardu, - „pėstininku“. Policija tokios grupuotės buvimu abejoja.A.B.Breivikas taip pat plūdo „kultūrinius marksistus, dėl kurių pritarimo imigracijai, jo teigimu, atsirado “Eurabija", o jis turėjęs atakuoti centro kairiųjų vyriausybę bei Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą Utiojos saloje.

Teismas išgirdo, kaip A.B.Breivikas metų metus planavo skerdynes ir pasinaudojo ūkiu tam, kad galėtų nesukeldamas įtarimų nusipirkti cheminių trąšų, kurias panaudojo kone toną svėrusiai bombai pagaminti. Ta bomba, kuri buvo padėta išnuomotame mikroautobuse, sprogo prie pagrindinio vyriausybės pastato Oslo centre.

Tuos metus gyvendamas atsiskyrėliškai, A.B.Breivikas, kaip sakė, medituodavo, planavo ir vartojo steroidus, kad užgrūdintų protą ir kūną, o atsipalaidavimui žaisdavo kompiuterinius žaidimus.Jis įstojo į pistoletų klubą ir įsigijo medžiotojo licenciją, kad galėtų nusipirkti 9 mm „Glock“ ir pusiau automatinį šautuvą „Ruger“, iš kurių daugiau kaip valandą šaudė į siaubo apimtus jaunuolius Utiojoje.

Aukos, kurių jauniausiai buvo vos 14 metų, negalėjo ištrūkti iš tos mažytės salos.Policininko uniforma vilkėjęs A.B.Breivikas metodiškai nušovė 67 žmones, daugiausia - iš arti, o dar du žmonės žuvo bandydami pabėgti iš salos.

Norvegijos, kur nusikalstamumas yra mažas, policijos nevykę veiksmai buvo smarkiai kritikuojami.

Vieninteliu savo sraigtasparniu policija negalėjo pasinaudoti dėl to, kad jo įgula atostogavo, o elitinis policijos būrys į salą sugebėjo nusigauti tik daugiau nei po valandos - pramoginiu kateriu, nes jų pačių pripučiama valtis kone nuskendo.Norvegijos nacionalinės policijos komisaras praėjusią savaitę, po nepalankios ataskaitos apie policijos atsaką atsistatydino, o premjeras Jensas Stoltenbergas vėliau šį mėnesį turės atvykti į neeilinę parlamento sesiją.

Norvegijos ekstremistas Breivikas neskųs teismo nutarties

Norvegijoje 77 žmones per dvigubą išpuolį nužudęs ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas neskųs Oslo teismo nutarties pripažinti jį psichiškai sveiku ir skirti 21 metų laisvės atėmimo bausmę, jo advokatas nurodė paskelbus nuosprendį.„Jis sako neskųsiantis (nuosprendžio), nes jis pripažintas psichiškai blaivaus proto“, - advokatas Geiras Lippestadas sakė žurnalistams prie teismo salės per posėdžio pertrauką.

Teismo proceso metu A.B.Breivikas beveik nerodė jokių jausmų ir nieko nesigailėjo, o kartą savo įvykdytas žudynes pavadino „žiauriomis, bet būtinomis“ siekiant apsaugoti Norvegiją nuo multikultūrizmo. Vienu metu jis teismui pasakė: „Ir vėl tai padaryčiau“.