Už sovietų agresijos neigimą nuteistas A.Paleckis siekia išteisinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegijas antradienį išnagrinėjo už sovietų agresijos neigimą Sausio 13-ąją nuteisto Socialistinio liaudies fronto vadovo Algirdo Paleckio skundą.

Nuteistasis prašo panaikinti nuosprendį, tuo metu prokuratūra mano, kad jis teisėtas ir pagrįstas, tad turi būti paliktas galioti.

LAT išplėstinė teisėjų kolegija savo verdiktą skelbs kitų metų sausio 22 dieną. Tokios sudėties kolegija paprastai nagrinėja visuomenei reikšmingas bylas, taip pat bylas, kurios formuoja teismų praktiką. LAT verdiktas A.Paleckio byloje bus galutinis ir neskundžiamas.

Įsiteisėjusiu birželio 12 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A.Paleckiui skirta 80 minimalių gyvenimo lygių (10 tūkst. 400 litų) bauda. A.Paleckis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas, kai 2010 metais žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 metų sausio 13 dieną „saviškiai šaudė į savus“. Tai buvo pirmasis nuosprendis Lietuvos teismų istorijoje dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo ir pirmoji tokio pobūdžio byla.

A.Paleckis teisme antradienį pasakojo, kad dalyvavo radijo laidoje visuomenei aktualiais klausimais, buvo pakviestas į laidą kaip partijos vadovas.

„Laidos tema buvo - kada demokratija virsta anarchija. Aš turiu požiūrį į dabartinę demokratiją, buvau pertrauktas, nedavė baigti pasakyti minties, aš pasakiau, kaip dabar aiškėja, procesas vyksta“, - LAT kalbėjo A.Paleckis.

Jis aiškino, kad duomenis gavo dar likus pusmečiui iki radijos laidos, kai dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje, kalbėjosi su Karoliniškių gyventojais, jie jam esą suteikė duomenų apie Sausio 13-osios įvykius, paskui paskaitė dabar jau mirusio rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygą.

„Petkevičiaus knyga išpirkta seniai, Kuolelio knyga guli knygynuose. (...) Yra visuotinė Žmogaus teisių deklaracija apie žodžio laisvę, Konstitucija ir, jomis remiantis, kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę“, - sakė A.Paleckis, piktindamasis, kad jam buvo iškelta byla.

LAT palaikyti A.Paleckio atvyko itin negausus būrelis bendraminčių, bylos svarstymas sudomino ir buvusius Aukščiausiosios Tarybos gynėjus.

„Toks žmogus negali gyventi mūsų valstybėje. Mes atėjome ginti valstybės, mūsų yra dar daug“, - žurnalistams po posėdžio žurnalistams sakė buvęs gynėjas Gasparas Genzbigelis.

Jis su bendražygiais piktinosi A.Paleckio paskleistu melu ir tvirtino sieksią, kad A.Paleckio vadovaujama partija būtų uždrausta.

Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius tvirtino, kad nuteistojo skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Jo teigimu, Vilniaus apygardos teismas tinkamai išanalizavo ir atsižvelgė į faktinių bei istorinių duomenų kontekstą ir pagrįstai pripažino, kad A.Paleckis neigė 1991 metais vykdytos sovietų agresijos faktą, tai darė užgauliai ir įžeidžiančiai.

„Teiginys, kad išsakė nuomonę yra gynybinė pozicija“, - kalbėjo R.Valentukevičius.

Šiemet birželio 12 dieną Vilniaus apygardos teismas panaikino ankstesnį išteisinamąjį teismo verdiktą ir Socialistinio liaudies fronto lyderį pripažino kaltu dėl sovietų agresijos neigimo.

Teisėja Regina Pocienė skaitydama teismo nuosprendį teigė, kad A.Paleckis „turėdamas tikslus neigti ir šiurkščiai menkinti 1991 metų agresijos faktą darė tai viešu ir užgauliu būdu“.

„Laisvė reikšti nuomonę ir įsitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais“, - tada konstatavo teisėja.

Tuo metu sausio viduryje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad A.Paleckis neturėjo tikslo neigti sovietų agresijos ir aukų. Teismas taip pat konstatavo, kad A.Paleckis išsakė ne asmeninę, o teisiamajame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę.

Tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra šį nuosprendį apskundė. Prokurorai prašė A.Paleckiui skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Už melagingus liudijimus A.Paleckio byloje, esą buvo šaudoma nuo stogų, pinigine bauda yra nuteista jo pažįstama vilnietė Danguolė Raugalienė.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuris 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.