T.Stankūnienė: kad jų visa šeimyna būtų prakeikta (papildyta)

„Kad jie nueitų į pragarą ir kentėtų ten taip, kaip kenčia ir šiame gyvenime“, - LNK laidoje „Abipus sienos“ prakeiksmais svaidėsi Laimutės Stankūnaitės ir Violetos Naruševičienės motina Tatjana Stankūnienė.

Pakito šeimos vertybės

Ta pati, dėl kurios 2002 m., kaip rodo teismo dokumentai, V.Naruševičienė kreipėsi į teismą ir dėl jos visai nemotiniško elgesio prašė apriboti jai motinystės teises į jaunesnę seserį Laimutę. Tiesa, po to motina su dukra susitaikė ir V.Naruševičienė savo pareiškimą iš teismo atsiėmė, tačiau nuoskauda dėl motinos dar ilgai liko L.Stankūnaitės atmintyje.

Net ir 2003 m. atėjusi gyventi pas Drąsių Kedį, ši nekalbi moteris, visą šeimą stebindavo keiksmais siunčiamais savo motinos ir tėvo atžvilgiu.

Tiesa, dabar, atrodo, pasikeitė ne tik T.Stankūnienės, bet ir L.Stankūnaitės nuomonė. „Man tai patys baisiausi metai, neįsivaizduoju kaip ištveria mano tėvai. Viena dukra kapuose, kita, galima sakyti, viena koja kalėjime, viena anūkė užsienyje, kita – kenčia tokį psichologinį spaudimą...“, - „Abipus sienos“ kalbėjo jau lygiai metus už mokesčių mokėtojų pinigus saugoma moteris.

Ji prisipažįsta, kad dėl jos kaltės numirė keturi žmonės, ne tik jos sesuo, bet ir Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, jos draugas ir gynėjas Andrius Ūsas, bet ir žmogus, kuris ją kaltino pardavinėjus dukrą pedofilams, jos buvusi meilė Drąsius Kedys.

Priekabiavimas nesiliauja

Tik šioms mirtims L.Stankūnaitė turi savo pasiteisinimą. „Jei nebūtų šitos istorijos, jei aš nekovočiau dėl savo dukrelės, visi būtų gyvi“, - laidoje kalbėjo ji. L.Stankūnaitė bei pabrėžė, kad iš jos dukters globėjos Neringos Venckienės namuose daromas psichinis ligonis.

N.Venckienė į šį kaltinimą turi savo atsakymą. Kaip portalui 1diena.lt sakė mergaitės globėja, tai būtent ji, L.Stankūnaitė iš mergaitės bando padaryti neaišku ką.

Po susitikimų su biologine motina mergaitė pasakoja, kad ši jai liepia auginti ilgus plaukus, nes tai patinka vyrams, nuolat kabinėjasi dėl tariamos mergaitės nepriežiūros. „Pirmadienį vėl sulaukėme priekaištų, kodėl mergaitė į susitikimą atėjo be pirštinių. Lauke 12 laipsnių šilumos, iki automobilio ir nuo jo reikia nueiti porą metrų, o jai pirštinių reikia. Nebeturi prie ko kabinėtis“, - piktinasi N.Venckienė.

„Tegul ji, ką nori tą kalba, Venckai ir Kedžiai tokie ir anoki. Aš jai nei karto blogo žodžio nepasakiau, kai ji čia gyveno. Neįsivaizduoju kaip taip galima meluoti “, - tik tokį atsakymą į L.Stankūnaitės kalbas turi Laimutė Kedienė. „Ji yra pasakojusiu, kad Drąsius ją mušė, o aš ją gyniau. Nesąmonė, nemačiau, kad jis prieš ją ranką pakeltų“, - jau kurį laiką ant šeimos pilamą purvą neigia ir D.Kedžio tėtis Vyautas Kedys.

Kedžiams ir Venckams šioje laidoje kliuvo ne tik nuo L.Stankūnaitės ir jos motinos. J.Furmanavičiaus seserys bei motina taip pat teigė įsitikinusios, kad visų jų nelaimių priežastis – D.Kedys ir N.Venckienė.

Žudikas ir užsakovė įvardinti

Jų teigimu, D.Kedys žudė, o N.Venckienė organizavo šias žmogžudystes. Pasak J.Furmanavičiaus sesers Sigitos Uogintienės, nužudyti žmogų neužtenka tik paprastos neapykantos, tam reikia kažko daugiau. Jos nuomone, N.Venckienės neapykanta jos broliui turėjo atsirasti daug seniau, nei ji tapo Kauno apygardos teismo teisėja. „Ji atėjo su tikslu arba jį pašalinti, arba užimti jo vietą“, - tvirtina S.Uogintienė.

Kam reikėjo N.Venckienei J.Furmanavičių pašalinti, jo sesuo neatsakė. O, kad iš Kauno apylinkės teismo į Kauno apygardos teismą perėjusi dirbti N.Venckienė niekada nepretendavo į J.Furmanavičiaus vietą, jau seniausiai paneigta net Nacionalinės teismų administracijos. Paduodama prašymą į apygardos teismą N.Venckienė jame nurodė vieną vienintelę pageidaujamą vietą – Civilinių bylų skyriaus teisėjos. J.Furmanavičius buvo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.

„Žudikas turėjo užsakovus ir jie turi stoti prieš teismą“, - sakė S.Uogintienė, nei kiek neabejojanti, kad tas užsakovas yra. „Užsakovai pasistengė ištrinti pėdsakus, bet viskas išlįs. Teisėjas net nebuvo pažįstama su žudiku...Jis tarnavo kažkokiems užsakovams ir, kad ir kaip jie besislaptys, gobsis neliečiamybės skraistėmis, vis tiek tos galvos išlįs iš po tų skrasičių, - tęsė J.Furmanavičiaus sesuo.     

S.Uogintienė įsitikinusi, kad visos žmogžudystės bylos veda tik į vieną šeimą – Venckų, tačiau iš kur atsirado toks įsitikinimas, nepaaiškino.

Panašiai kalbėjo ir prie sūnaus kapo laidos kūrėjų kamantinėta J.Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė. Pasak jos, šeima niekada neturėjo priešų, tačiau jos sūnus buvo ne tik apšmeižtas prieš visą Lietuvą, bet ir nužudytas. „Ar panų nėra šiais laikais tokiam vyrui. N.Venckienė tai padarė, kas gi daugiau, nei jis tos L.Stankūnaitės nepažinojo, nei A.Ūso“, - neįrodytais kaltinimais svaidėsi A.Furmanavičienė.

Neegzistuoja net paneigimai  

Laidoje taip pat buvo panaudotos ištraukos iš garsiosios laikinai generalinio prokuroro pareigas einančio Raimondo Petrausko ir prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Algimanto Kliunkos spaudos konferencijos, kurioje buvo įvardintas vienintelis V.Naruševičienės ir J.Furmanavičiaus žudikas – D.Kedys.

Po portale 1diena.lt paskelbtų ekspertų išvadų, prokurorams jau teko prisipažinti, kad šioje spaudos konferencijoje meluota, tačiau „Abipus sienos“ kūrėjai iki šiol A.Kliunkos pasakymus, žiūrovams pateikia kaip šventą tiesą.

Jie neminėjo tai, ką oficialiai paneigė prokurorai, kad ant pistoleto rasto šalia D.Kedžio kūno nerasta šio žmogaus DNR, tačiau akcentavo kitus A.Kliunkos žodžius, esą tiek baltame mikroautobuse, rastame pernai spalio 5 d. šalia A.Ūso namų, tiek J.Furmanavičiaus automobilyje rasta daugybė D.Kedžio biologinių pėdsakų, tarp jų ir DNR, ir piršto antspaudų.

Šie A.Kliunkos „faktai“ jau taip seniausiai paneigti – ikiteisminiam tyrime dėl D.Kedžio mirties aplinkybių nustatymo nurodyta, kad radus D.Kedžio kūną ir nuėmus jo piršto antspaudus, jie nesutapo nei su vienais turimais policijos kartotekoje.

Pats A.Kliunka, pirmadienį LTV televizijos laidoje „Savaitės atgarsiai“ šias ekspertų išvadas bandė paaiškinti kiek kitaip, esą radus D.Kedžio kūną, jo antspaudų nebuvo su kuo lyginti. Kyla klausimas, kodėl šie antspaudai nebuvo sulyginti su pernai spalio 5 d. autobusiuke ir teisėjo automobilyje rastais antspaudais? O gal ten palikti antspaudai visai ne D.Kedžio?