Trys vilniečiai kėsinosi pasisavinti 233 tūkst. litų pašalpų

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nuteisė vienos Vilniaus įmonės direktorių M.M., jo žmoną J.M. ir dar vieną darbuotoją I.D. už tai, kad jie apgaule iš valstybės kėsinosi užvaldyti 233 tūkst. litų Valstybinio socialinio draudimo lėšų.

Teismo nuosprendyje nustatyta, kad 2008-2009 metais verslininkas, bendrininkaudamas su savo žmona bei šeimos drauge, suklastojo dokumentus, tarp kurių buvo darbo sutartys, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai.

Suklastotuose dokumentuose jie nurodė melagingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą, įsipareigojimus. Juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai, tokiu būdu suklaidindamas „Sodrą“ ir neteisėtai gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpas.

Teismo nuosprendžiu kaltinamieji pripažinti kaltais dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo (sukčiavimo), dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Teismas už įvykdytas nusikalstamas veikas neskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmių, atsižvelgė į prisipažinimą ir gailėjimąsi, taip pat į tai, kad auginami mažamečiai vaikai, kaltinamuosius nubaudė baudomis ir laisvės apribojimo bausmėmis.

Kaltinamieji įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.

„Apgaulė paaiškėjo tiriant įmonės ūkinę-finansinę veiklą, nustačius, kad nesant jokių pagrįstai pakitusių duomenų apie įmonės darbo apimtis bei pajamas, darbo užmokestis dviem besilaukiančioms darbuotojoms buvo pakeltas atitinkamai nuo 600 iki 6600 litų ir nuo 700 iki 7000 litų“, – teigia šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė Laura Golubkienė.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad darbo santykiai buvo sukurti fiktyviai, siekiant suklaidinti valstybės institucijas ir apgaule gauti motinystės išmokas. Be to, nustatyta, kad viena kaltinamųjų esą dirbo įmonėje nuotoliniu būdu, pati būdama Didžiojoje Britanijoje.

Kaltinamieji teisme visiškai pripažino kaltę, apgailestavo, kad siekė sukčiauti valstybės ir kitų motinystės pašalpas gaunančių asmenų sąskaita, savo iniciatyva grąžino jau spėtus pasisavinti 60 tūkst. litų.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.