Telefoniniai sukčiai dažniausiai apgauna moteris

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

Banko 2012 metų trijų ketvirčių duomenimis, vidutinė telefoninių sukčių neteisėtai pasisavintų lėšų iš banko klientų sąskaitų suma buvo 4 450 litų, o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis – dar beveik 2400 litų. Iš viso šio banko klientai dėl telefoninių sukčių per 9 šių metų mėnesius patyrė 360 489 Lt nuostolį.

„Norint paimti greitąjį kreditą, dažniausiai pakanka prisijungti prie banko paslaugų internetu sistemos, tad, atskleidus prisijungimo duomenis svetimiems asmenims, rizikuojama ne tik prarasti savo lėšas, bet ir įsiskolinti. Todėl gyventojams dar kartą norime priminti, kad niekas – nei fizinis, nei juridinis asmuo, net jei tai būtų policija ar kita teisėsaugos institucija – neturi teisės prašyti asmeninių duomenų ir slaptažodžių.

Kilus įtarimui, kad asmuo buvo apgautas arba bandyta neteisėtai išgauti asmeninę informaciją, iš karto prašome susisiekti su policija ir savo banku, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Pasak jo, jeigu asmuo greitai praneša apie tai, kad svetimiems žmonėms atskleidė savo kodus ir slaptažodžius, tikimybė užkirsti kelią pinigų grobikams dar yra. „Tokiais atvejais, jei pinigai dar nėra pervesti, mes galime atšaukti šią operaciją ir neleisti atlikti visų kitų veiksmų, susijusių su konkrečia banko sąskaita, arba kreiptis į kitą banką su prašymu apriboti pervestų pinigų išmokėjimą iš bankomatų. Tada asmuo pasiimti pinigų turėtų atvykti į banko skyrių, kur prašoma įrodyti, kad pervestos lėšos yra gautos teisėtai“, – sako A. Šapola.

Statistika rodo, kad absoliuti dauguma žmonių, susidūrusių su telefoniniais sukčiais, yra privatūs asmenys.

„Sukčiai tobulėja, o jų pasakojamos istorijos nuolat keičiamos. Gyventojus jau sunkiau apgauti prisistatant artimuoju, kuris pateko į nelaimę, ar jo draugu, todėl dabar nusikaltėliai neretai naudoja psichologinį spaudimą prisistatydami teisėsaugos pareigūnais. Gyventojams toks netikėtas skambutis sukelia stresą ir jie pamiršta pagalvoti apie galimą riziką“, – pastebi A. Šapola.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių