Teisėjas: mirus D.Kedžiui, mergaitei liko tik motina

Pasak prieštaringą sprendimą priėmusio teisėjo Broniaus Varsackio, mirus tėvui mergaitei liko vienintelis artimas žmogus – motina.

Taip trečiadienį savo priežastį Drąsiaus Kedžio dukrą atimti iš laikinosios globėjos Neringos Venckienės ir atiduoti  motinai Laimutei Stankūnaitei, paaiškino Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis.

Teisėjo teigimu, šioje byloje buvo tik dvi pusės – L.Stankūnaitė ir D.Kedys. Jo teigimu, nei globėja N..Venckienė, nei jos vyras advokatas Aidas Venckus nebuvo šios bylos dalyviai. Todėl mirus D.Kedžiui iš teismo posėdžio buvo išvytas ir A.Venckus.

Anot B.Varsackio, D.Kedys nuo 2008 gruodžio nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, todėl teisėjas priėjo prie išvados, kad mergaitės tėvas nesidomėjo bylos eiga.

„Aukščiausias teismas yra suformulavęs nuostatas – proceso dalyviai turi elgtis sąžiningai. Ne teismas atėjo pas juos, o jie atsinešė savo problemas ir įrodymus į teismą. Tuomet teismas sprendžia, ko imtis. D. Kedys nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, tai reiškia, kad jis nesidomėjo bylos eiga“, - kalbėjo teisėjas.

Šią bylą Lietuvos apeliacinis teismas Kėdainių teismui perdavė tik šių metų vasario 20 d., kai niekas nežinojo kur yra pats D.Kedys. Jo buvo ieškoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

B.Varsackis įsitikinęs, kad šią bylą jis išnagrinėjo kvalifikuotai ir teisingai, nesivadovaudamas jokiais šališkumais.“Nagrinėjau bylą pagal tai, kokia buvo bylos medžiaga“, - aiškino teisėjas.

Jis pabrėžė niekada nevilkinęs bylų ir visada stengiasi jas kuo greičiau išnagrinėti. Šiuo atveju, B.Varsackio teigimu, buvo išanalizuota visa 14 tomų byla, iš įvairių institucijų pareikalauta dokumentų. „Buvo klausta net Seimo“, - teigė jis.

„Manau logiška, kad mirus vienam iš tėvų vaikas turi gyventi su kita puse. Nemanau, kad teismas padarė kažką negerai. Teismas išnagrinėjo visus įmanomus dokumentus, juos studijavo 10 kartų, kad įsitikintų, kad vaikas gali augti su mama. Teismas negali vadovautis politikų nuomone, žiniasklaidos pranešimais – teismas vadovaujasi oficialiais dokumentais“, - kalbėjo B.Varsackis.

Paklaustas kodėl nutartis grąžinti mergaitę L.Stankūnaitei turi būti vykdoma skubiai, nors vaikas su ja negyvena jau nuo 2006 m., teisėjas atsakė paprastai – esą motina ir taip jau ilgai laukė.

Nagrinėjant šią bylą B.Varsackis pasigedo Vaiko teisių atstovų pozicijos. Jo teigimu, šios tarnybos tik imitavo darbą, tačiau net nesugebėjo pareikšti savo pozicijos su kuo turėtų augti mergaitė.

Nagrinėjant šią bylą dalyvavo Kauno miesto ir rajono bei Kėdainių vaiko teisių tarnybų atstovai, tačiau, teisėjo teigimu, jie nepateikė jokių savo išvadų. „Jie neturėjo jokios savo pozicijos“, - pabrėžė B.Varsackis.

Šia Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi susidomėjo ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Dėl nutartyje nurodyto netinkamo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų elgesio, ji pradėjo tyrimą.

Teisėjo B.Varsackio skelbtoje nutartyje nurodoma: „...Teismas atkreipia dėmesį ir į institucijų teikiančių išvadą, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybų, netinkamą elgesį byloje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai buvo pavesta pateikti išvadą dėl ginčo.

2009 m. birželio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba patekė išvadą, kad išvadą pateiks po įrodymų civilinėje byloje ištyrimo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai buvo pavesta pateikti išvadą dėl ginčo.

2009 m. birželio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu informavo teismą, kad išvadą pateiks po įrodymo civilinėje byloje ištyrimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso penktojo skirsnio „Tėvų valdžios apribojimas“ 404 straipsnio „Pasirengimas bylai“ pirmoji dalis numato, kad teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo, jau pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos privalo pateikti išvadą dėl ginčo, t.y. nėra  numatyta galimybė pateikti po įrodymų civilinėje byloje ištyrimo....“ (red. past. – pateikiamas neredaguotas teismo nutarties dalies orginalas.).



Šiame straipsnyje: Kedys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių