Specialistai: dauguma smurtą patyrusių vaikų to neatskleidžia

Dauguma smurtą patiriančių vaikų to gėdijasi, nekalba apie tai, todėl nusikaltimai prieš juos lieka nežinomi ir nepatenka į statistinius duomenis, sako „Paramos vaikams centro“ direktorė Aušra Kurienė.

„Vaikai, kurie patiria žalojantį suaugusiojo elgesį, jie slepiasi, nori būti nematomi, tas žalojantis elgesys juos paveikia ir paliečia taip, kad ne visada lengva juos pastebėti“, - trečiadienį kalbėjo centro vadovė.

Šis centras trečiadienį naujienų agentūroje BNS surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pradedantis socialinę kampaniją, kuria siekiama suaugusiuosius paskatinti pastebėti požymius, kad vaikas gali būti seksualiai išnaudojamas, ir jį apsaugoti. Kampanijos metu dėmesį į šią problemą atkreips plakatai, skrajutės, socialinė reklama žiniasklaidoje.

Remiantis skirtingais tyrimais, atliktais 2008-2010 metais, Lietuvoje vaikų, patyrusių seksualinį smurtą, buvo daugiau nei ketvirtadalis - iki 27 procentų. A.Kurienė taip pat pateikė duomenis, kad pernai jų centre psichologinę, teisinę ir kitokią pagalbą gavo 287 įvairių smurtą patyrę vaikai, tarp jų 57 - nukentėję nuo seksualinio smurto, ir 240 vaikų artimųjų. Tačiau, anot jos, nežinomų smurto atvejų būna gerokai daugiau nei skelbia statistika.

„Statistika, kurią mes žinome, yra registruota statistika, kad žymiai daugiau vaikų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje nepatenka į jokius statistinius duomenis dėl pačių įvairiausių priežasčių. Todėl ši kampanija yra skirta tam, kad mes būtume atidesni ir akylesni, kad išgirstume tokius šnabždančius vaikus, kurie slapstosi, gėdijasi“, - teigė ji.

A.Kurienė ragino tėvus, mokytojus ir kitus su vaiku dažnai bendraujančius žmones atkreipti dėmesį į netikėtai pasikeitusį jo elgesį, nuotaiką, pavyzdžiui, pasireiškusią agresiją ar pasyvumą, taip pat jei vaikas ima dažnai sirgti, o medikai neranda fizinių ligos priežasčių.

„Vaikas, kuris pradeda keistai kaip nors elgtis - keistai seksualiai elgtis, vaikas, kuris turi neįprastai daug žinių apie seksualinį gyvenimą, kurio šiaip vaikas negalėtų turėti. Jei kas nors mano, kad jis tai išmoksta iš filmų - tai nereiškia, kad tai yra geriau, nes klausimas, kur ir kokius jis filmus žiūri“, - kalbėjo ji.

„Labai anksti mes turime pradėti savo vaikams aiškinti, kad yra blogi prisilietimai, ir jeigu kas nors taip tave liečia, nesvarbu kas (...), tai vaikai turi teisę pasakyti tėvams, kad jiems nepatiko“, - sakė „Paramos vaikams centro“ vadovė.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys kvietė suaugusiuosius, kilus įtarimams, nebijoti klausinėti vaiko apie galimai patirtą smurtą, patikėti juo ir tuo atveju, jei vaikas kalba apie netinkamą artimų žmonių elgesį.

„Dauguma tų prievartautojų yra pažįstami žmonės - dar labiau sunku patikėti, kad jie gali būti tie smurtautojai, prievartautojai, nes kartais mes juos pažįstame visai normaliai, socialiai, kaip puikius žmones“, - kalbėjo L.Slušnys.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis pranešė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ruošia Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Vaiko namas“, pagal kurį atsirastų įstaiga, kurioje būtų teikiamos kompleksinės paslaugos smurtą patyrusiems vaikams. Šios paslaugos, anot D.Bitaičio, atsieina brangiai - vienam vaikui kainuoja 600-800 litų.