Sostinėje – pilstuko upės

Reikia spirito? Prašom. Tarpininkais tarp surogatų pardavėjų ir pirkėjų tapę sostinės valkatos niekada neatsisako padėti. Žurnalistinis eksperimentas: Vilniuje yra keliasdešimt nelegalaus alkoholio prekybos vietų, rašo „Vilniaus diena".

Seimas užvakar nutarė, kad rudenį apsispręs, ar nuo kitų metų alkoholiu uždrausti prekiauti naktį. Nelegalaus alkoholio pardavėjams tai smogs skaudžiausiai. Jie tikėjosi, kad jau šią vasarą išaugs surogatų paklausa.

Dabar dažniausi jų klientai - asocialūs asmenys, už butelį atskiesto spirito mokantys šešis litus. „Vilniaus dienos" žurnalistai įsitikino, kad jie pilstuku neatsisako aprūpinti ir naujų klientų, nors stengiasi neišduoti prekybos vietų.

„Vilniuje yra kelios dešimtys nelegalios prekybos alkoholiu taškų, tačiau labai sunku tuos faktus įrodyti", - rankomis skėsčiodamas pripažino Vilniaus policijos 3-iojo komisariato viršininko pavaduotojas Gediminas Vidžiūnas.

„Vilniaus diena" atskleidžia paprastą schemą, kaip būtų galima rasti nelegalaus alkoholio pardavėjus. Tereikia noro, kelių valandų ir drąsos.

Pirmas eksperimentas

Tikslas. Įsigyti nelegalaus alkoholio.

Vieta. Centras.

Rezultatas. Pusė litro pilstuko už 6 litus.

Pigus, galbūt pavojingas sveikatai, gal nuodingas. Vadinamojo pilstuko pirkėjai žino, kad nelegaliai parduodamas alkoholinis gėrimas išsiskiria tokiomis ypatybėmis. Tačiau norintiesiems pigiai svaigintis, tai - jokia problema.

Ar tiesa, kad sostinės valkatos ir benamiai yra pagrindiniai nelegalų alkoholį pardavinėjančių „verslininkų" klientai?

Šalia Aušros vartų esantis parkas seniai tapo tradicine valkatų ir išgerti mėgstančių vilniečių susitikimų vieta. Esą jie puikiai žino, kur įsigyti pigesnio alkoholio.

„Ko? Pilstuko?" - nustebęs paklausė vienas jų ir nuoširdžiai aiškino, kad pilstukas yra visiškas šlamštas. Esą už panašią kainą gerokai skanesnių gėrimų galima įsigyti parduotuvėse - sidro ar spirituoto vyno.

„Jei jau taip norite, pirkite, - po kelių minučių vyras atlyžo. - Eikite prie buvusios parduotuvės „Nemunas". Paklausinėkite prie „piatako", parodys".

Sostinės valkatos piataku vadina Pylimo gatvėje pastatytą paminklą kiaušiniui. Prisėdau prie vieno čia besitrinančių valkatų. Paaiškinau, kad mane atsiuntė nuo Aušros vartų, perdaviau linkėjimų. Paklausiau, kur galima įsigyti pigesnio alkoholio.

„Kur? Parduotuvėje, žinoma, čia pat", - nustebo Aleksejumi prisistatęs valkata. Paaiškinu, kad noriu įsigyti pigesnio - ne iš parduotuvės.

„Ką, visai blogai?" - su užuojauta paklausė Aleksejus ir paprašė šešių litų. „Už trijų minučių grįšiu, nesijaudink. Pats supranti, negaliu parodyti taško. Sėdėk čia", - paėmęs pinigus nuėjo vyras.

Po trijų minučių Aleksejus nepasirodė. Todėl nusekiau paskui jį. Paaiškėjo, kad taškas saugomas. Viename Raugyklos gatvelės kieme supratau, kad mane stebi keli valkatos.

Kaip vėliau paaiškėjo, jie mane sekė nuo „Iki" parduotuvės. „Aleksejus vietinis ir niekada neapgauna", - nuramino pasivijęs valkata. - Nesijaudinkite ir eikite į sutartą vietą, jis tuoj grįš."

„Nepasitiki manimi, kaip galėjai? - grįžęs piktinosi Aleksejus. - Pas vieną pardavėją buvo didelė eilė. Ėjau kitur, ten irgi buvo žmonių, pakalbėjome." Vyras iš kišenės ištraukė mineralinio vandens „Vichy" buteliuką su skaidriu skysčiu. Už pristatymą jis nepaėmė nė lito. „Nebent cigaretę", - nuleido akis.

Ar gėrimas kokybiškas? „Geriame ir vis dar esame gyvi. Negi nematote? O ką daryti?" - pyktelėjo Aleksejus.

Antras eksperimentas

Tikslas. Įsigyti nelegalaus alkoholio.

Vieta. Naujininkai.

Rezultatas. Pirkėjas pasirodė nepatikimas.

Naujininkai. Šalia parduotuvės „Maxima" kelios moterys pardavinėja uogas, vaisius ir daržoves. Šalia sukiojosi trys vyrai. Jų pasiteiravau, kur galima įsigyti pigaus alkoholio. „Pilstuko?" - paklausė vyras.

Išgirdęs teigiamą atsakymą, pradėjo vardyti: „Parduoda šitame bendrabutyje. Ir tam penkiaaukštyje kitoje kelio pusėje. Bet ten jums neparduos, tokia tvarka. Boba atidi. Palydėčiau, bet tingiu. Geriau už turgaus pasukite į kairę, į tą dviaukštį namą, klauskite Nemco. Kaina pas visus vienoda - 6 litai už puslitrį. Kokybė - patys žinote. Nerekomenduoju", - pragertu balsu aiškino Naujininkų gyventojas.

Iš pradžių pasukau penkiaaukščio link. Tačiau pirmas kartas vertė nusivilti. Kapsų gatvės 22 name atsiliepusi moteriškė tvirtino nieko apie tai nežinanti, o išgirdusi žodį „samanė" išvis atsisakė bendrauti.

Beliko ieškoti Nemco. Prie prekeivio ugniniu vandeniu durų atvedė kieme sėdėję paaugliai. Pakeliui jie svarstė, ar iš tiesų šis žmogus prekiauja pilstuku. Draugai vienbalsiai nusprendė, „kad visko gali būti".

Paskambinau į duris. Atsiliepęs vaikas tvirtino nieko nežinąs. Prie durų nešinas įrankių dėže pasirodė paauglys, tačiau paklaustas apie Nemcą, atsakė nieko nežinąs. Apsisuko ir nuėjo.

Lauke prie namo durų rūkiusi moteris nemaloniai nužvelgė svečius ir patikino apie Nemcą nieko nežinanti. „Ko gero, jis darbe, nežinau. Vaikai yra. Jeigu susitarėte, tai išeis, palaukite. Jeigu ne, tai ne", - paaiškino moteris.

Operacija „Pilstukas Naujininkuose" baigėsi nesėkme. Taškų daug, vietiniai juos žino, bet nelegalūs pardavėjai alkoholio nelinkę parduoti nepažįstamiesiems.