Smurtautojai negalės prasiartinti prie savo aukų

Rytoj Seimas turėtų priimti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios užtikrins apsaugą smurtą šeimoje patiriantiems asmenims.

Įstatymo projekto autorė Seimo narė Violeta Boreikienė sako, kad projekto rengimą paskatino ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu pripažinta smurto Lietuvos šeimose paplitimo problema, reikalaujanti konkrečių jos sprendimo priemonių. Rengiant šį projektą buvo įvertinti teisėsaugos ir socialinės apsaugos specialistų siūlymai.

Policijos departamento duomenimis, pernai šalies teritorinėse policijos įstaigose buvo užregistruoti 33165 iškvietimai į šeimyninius konfliktus. Išnagrinėti 9974 pranešimai ir skundai dėl smurto prieš moteris šeimoje. Pernai buvo pradėta 810 ikiteisminių tyrimų dėl atvejų, susijusių su smurtu prieš moteris šeimoje.

2007 m. nuo savo sutuoktinių nukentėjo 292 asmenys, nuo sugyventinių - 185 asmenys, nuo partnerio - 17. Seimo narė V. Boreikienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant smurto, bylos labai retai atsiduria teismuose, nes nukentėjusios moterys, bijodamos pasekmių ateityje atsisako rašyti pareiškimus. "Manęs nestebina Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Kęstučio Lančiausko išvada, kad "policijos pareigūnai neturi veiksmingų priemonių smurto šeimoje problemoms spręsti. Nėra efektyvių aukos apsaugos būdų. Retai smurtautojams paskiriama kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo", - sako Seimo narė V. Boreikienė.

Pasak V. Boreikienės, įstatyme numatytos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonių rūšys: draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Siūlomas įtvirtinti draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo savo turiniu iš esmės yra panašus šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse numatytai kardomajai priemonei - įpareigojimui gyventi skyrium, kuri, apsaugodama nukentėjusius šeimos narius baudžiamojo proceso metu, negarantuoja analogiškos apsaugos jam pasibaigus.

Siūlomais pakeitimais bei papildymais siekiama sugriežtinti atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurios yra padaromos prieš kaltininko šeimos narius. Priimtos pataisos praplečia šeimos narių sąvoką: griežtesnio įvertinimo sulauks ir tie atvejai, kai kaltininkas smurtaus ir prieš kitus artimuosius giminaičius, t. y. brolius, seseris, senelius ar vaikaičius, arba savo šeimos narius, kuriems Baudžiamasis kodeksas priskiria kartu su kaltininku gyvenančius tėvus (įtėvius), vaikus (įvaikius), brolius, seseris ir jų sutuoktinius, taip pat kaltininko sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo kaltininkas bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sutuoktinio tėvus.

Siekiant, kad visos nusikalstamos veikos prieš artimuosius giminaičius bei šeimos narius susilauktų griežtesnio įvertinimo, įstatymo projekte siūloma nusikalstamų veikų padarymą prieš šiuos asmenis laikyti sunkinančia aplinkybe.