Rinkimų metu niekam nerūpi saugus eismas

Europos saugaus eismo dieną minintys Lietuvos teisėsaugininkai pastebėjo, kad šiemet šiai progai parinkta nedėkinga data.

Dar ne laikas atsikvėpti

Vakar Europa minėjo Saugaus eismo dieną. Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba pateikė dešimtmetį kauptos statistikos duomenis.

"Šiemet pastebimos tendencijos apie gerėjančią padėtį. Panašu, kad pavyko išsaugoti maždaug du šimtus žmonių gyvybių. Tačiau tai nereiškia, kad galime lengviau atsikvėpti. Nevalia užmigti ant laurų ir būtina išlaikyti tą pagreitį", - sakė Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, per septyniolika metų (1990-2007 m.) Lietuvoje įvyko per 100 tūkst. eismo įvykių. Juose žuvo beveik 14 tūkst. žmonių, beveik 118 tūkst. eismo dalyvių buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų - 1048 nepilnamečiai.
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama beveik 7 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės (žūsta apie 700 žmonių, apie 8 tūkst. sužeidžiama). Pagal žuvusių žmonių skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų tarp Europos šalių. Saugaus eismo situacija mūsų šalyje laikoma viena blogiausių Europoje.

Viena diena susimąstyti

G.Aliksandravičius pastebėjo, kad šiemet Lietuvoje minėti Europos saugaus eismo dieną pasitaikė nepalanki data: "Nežinau, kodėl Europos Sąjungos institucijos nusprendė ją paskelbti būtent spalio 13-ąją, kai mūsų šalyje visas dėmesys sutelktas į Seimo rinkimus. Nepaisant to, vis tiek gerai, kad yra bent viena diena, priverčianti eismo dalyvius susimąstyti."

Anot pašnekovo, nesulaukus didesnio valdžios dėmesio, vakar teko apsiriboti gana kukliu Saugaus eismo dienos paminėjimu. Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai anksti ryte Vilniaus apskrityje surengė reidą, per kurį tikrino vairuotojų blaivumą.
Lietuvos automobilių kelių direkcija visus vilniečius ir miesto svečius kvietė išmėginti saugos diržų efektyvumo demonstravimo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius. Mažiesiems eismo dalyviams ir dviratininkams teisėsaugininkai išdalijo simbolines dovanas - atšvaitus.

Teisėsaugininkai atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis daugiau eismo įvykių kyla krašto keliuose.

"Nuo šiol šalies keliuose pareigūnai patruliuos dinamiškiau. Anksčiau tarsi buvo įprasta, kad patruliai pasirenka keliasdešimties kilometrų atkarpą ir dirbdavo joje beveik visą dieną. Jie bus nukreipiami  į avaringas kelio atkarpas ir vadinamąsias "juodąsias dėmes". Tai leis pakeisti iki šiol vyravusią daugelio nuomonę, kad pareigūnai dažniausiai sutinkami tik magistraliniuose keliuose. Dabar jie bus pastebimi ir atokiau", - paaiškino Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas.

Ilgas klaidų sąrašas

Teisėsaugininkai išvardijo aibę priežasčių, nulemiančių tokią situaciją. Anot jų, pagrindiniai avarijų faktoriai Lietuvoje: leistino važiavimo greičio viršijimas, neblaivūs, neturintys teisės vairuoti transporto priemones vairuotojai, kelio ženklų reikalavimų nepaisymas, saugos diržų, šalmų nenaudojimas, vairavimo įgūdžių stoka, vairuotojų per didelis pasitikėjimas savimi, galimos rizikos nesuvokimas, pėsčiųjų, dviratininkų, vadeliotojų daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nepagarba vienas kitam.

"Bendraujant su kolegomis iš kitų Europos šalių, kartą jie pateikė įdomų palyginimą. Per metus visoje Europoje žūsta apie 43 tūkst. žmonių - tai yra maždaug po vieną didžiulį transatlantinį lėktuvą kasdien. Deja, tarp jo keleivių labai dažnai patenka ir lietuviai", - apgailestavo G.Aliksandravičius.

Europos saugaus eismo dieną minintys Lietuvos teisėsaugininkai pastebėjo, kad šiemet šiai progai parinkta nedėkinga data.

Dar ne laikas atsikvėpti

Vakar Europa minėjo Saugaus eismo dieną. Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba pateikė dešimtmetį kauptos statistikos duomenis.

"Šiemet pastebimos tendencijos apie gerėjančią padėtį. Panašu, kad pavyko išsaugoti maždaug du šimtus žmonių gyvybių. Tačiau tai nereiškia, kad galime lengviau atsikvėpti. Nevalia užmigti ant laurų ir būtina išlaikyti tą pagreitį", - sakė Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, per septyniolika metų (1990-2007 m.) Lietuvoje įvyko per 100 tūkst. eismo įvykių. Juose žuvo beveik 14 tūkst. žmonių, beveik 118 tūkst. eismo dalyvių buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų - 1048 nepilnamečiai.
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama beveik 7 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės (žūsta apie 700 žmonių, apie 8 tūkst. sužeidžiama). Pagal žuvusių žmonių skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų tarp Europos šalių. Saugaus eismo situacija mūsų šalyje laikoma viena blogiausių Europoje.

Viena diena susimąstyti

G.Aliksandravičius pastebėjo, kad šiemet Lietuvoje minėti Europos saugaus eismo dieną pasitaikė nepalanki data: "Nežinau, kodėl Europos Sąjungos institucijos nusprendė ją paskelbti būtent spalio 13-ąją, kai mūsų šalyje visas dėmesys sutelktas į Seimo rinkimus. Nepaisant to, vis tiek gerai, kad yra bent viena diena, priverčianti eismo dalyvius susimąstyti."

Anot pašnekovo, nesulaukus didesnio valdžios dėmesio, vakar teko apsiriboti gana kukliu Saugaus eismo dienos paminėjimu. Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai anksti ryte Vilniaus apskrityje surengė reidą, per kurį tikrino vairuotojų blaivumą.
Lietuvos automobilių kelių direkcija visus vilniečius ir miesto svečius kvietė išmėginti saugos diržų efektyvumo demonstravimo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius. Mažiesiems eismo dalyviams ir dviratininkams teisėsaugininkai išdalijo simbolines dovanas - atšvaitus.

Teisėsaugininkai atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis daugiau eismo įvykių kyla krašto keliuose.

"Nuo šiol šalies keliuose pareigūnai patruliuos dinamiškiau. Anksčiau tarsi buvo įprasta, kad patruliai pasirenka keliasdešimties kilometrų atkarpą ir dirbdavo joje beveik visą dieną. Jie bus nukreipiami  į avaringas kelio atkarpas ir vadinamąsias "juodąsias dėmes". Tai leis pakeisti iki šiol vyravusią daugelio nuomonę, kad pareigūnai dažniausiai sutinkami tik magistraliniuose keliuose. Dabar jie bus pastebimi ir atokiau", - paaiškino Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas.

Ilgas klaidų sąrašas

Teisėsaugininkai išvardijo aibę priežasčių, nulemiančių tokią situaciją. Anot jų, pagrindiniai avarijų faktoriai Lietuvoje: leistino važiavimo greičio viršijimas, neblaivūs, neturintys teisės vairuoti transporto priemones vairuotojai, kelio ženklų reikalavimų nepaisymas, saugos diržų, šalmų nenaudojimas, vairavimo įgūdžių stoka, vairuotojų per didelis pasitikėjimas savimi, galimos rizikos nesuvokimas, pėsčiųjų, dviratininkų, vadeliotojų daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nepagarba vienas kitam.

"Bendraujant su kolegomis iš kitų Europos šalių, kartą jie pateikė įdomų palyginimą. Per metus visoje Europoje žūsta apie 43 tūkst. žmonių - tai yra maždaug po vieną didžiulį transatlantinį lėktuvą kasdien. Deja, tarp jo keleivių labai dažnai patenka ir lietuviai", - apgailestavo G.Aliksandravičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių