Policininkų klaidos ir neprofesionalumas – džiaugsmas teisiamajam

Praėjusių metų lapkričio pradžioje Širvintų rajono apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 8 kartus teistas ir šiuo metu 9 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis 31 metų kaunietis Vitalijaus Zolotuchinas kaltintas tuo, kad, bendrininkaudamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė vagysčių iš namelių sodų bendrijoje “Melioratorius”, sugadino dalį turto.

Šios vagystės per du kartus buvo įvykdytos 2007-ųjų vasarą, o nusikaltėlių padaryta žala viršija dvi dešimtis tūkstančių litų. Įsibrovę į aštuonių rajono gyventojų sodo namelius ir kitas patalpas, esančias Viesų kaime, vagys pagrobė ne tik vertingą techniką (motorinį kultivatorių, televizorius, muzikos centrus, elektrines ir motorines žoliapjoves bei pan.), bet ir menkaverčius daiktus – dėvėtas glaudes, sultinio puodelius, rėmelį nuotraukai, net dešrą ar alaus butelį, vieno namelio savininko diplomus už jo pasiekimus medžioklėje.

Įtariamasis buvo nustatytas, kai Kauno policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad, tiriant vieną bylą, buvo rasta daug daiktų, kurių nukentėjusieji neatpažino. Apie rastus daiktus pranešta kitoms policijos įstaigoms. Taigi paaiškėjo, kad kai kurie analogiški rastiesiems daiktai buvo pavogti ir iš sodų bendrijos “Melioratorius”. Į daiktų atpažinimo procedūras nuvykę keli apvogtieji teigė, kad tarp rastų daiktų yra ir priklausiusių jiems, nurodė kai kuriuos būdingus tų daiktų požymius.

Tačiau Vitalijus Z. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžiuose neprisipažino vogęs Širvintų rajone. Anot jo, čia jis niekada nesilankęs, o jo namuose, nuomojamame garaže ir tėvų sodyboje surasti daiktai, kurie yra panašūs į dingusius Širvintų rajone, priklauso jam arba tėvams. Vienus daiktus jis neva pirkęs, kiti jam likę po ankstesnių vagysčių, kai nebuvo surasti tų daiktų savininkai ar jie atsisakė turtinių pretenzijų.

Įkalinimo įstaigoje už vagystes nuobodžiai dienas leidžiantis Vitalijus lyg velnias kryžiaus kratėsi Širvintų rajone įvykdytų vagysčių ir tarsi netyčia prasitarė, kad dėl to neprisipažins niekada. Juo labiau, kad anksčiau išlygų jam žadėję Kauno pareigūnai netesėjo savo žodžio, daro “atpirkimo ožiu”.

Tai, kad Vitalijaus ir jo bendrų veikla buvo išplėtota, patvirtina ir faktas, jog nuomotame garaže buvo sukaupta tiek daiktų, kad nebuvo įmanoma atidaryti durų: anot teisme liudijusio bendrininko, vien akumuliatorinių suktuvų buvo gal penkiasdešimt, ir koks  dvidešimt iš jų – “bošų”, taigi, kaip tokioje gausybėje galima pasakyti, kuris daiktas kam anksčiau priklausė?

Po kelių teismo posėdžių, balandžio 13-ąją, pagaliau buvo padėtas taškas šioje byloje. Tačiau nuo šiol Vitalijus Zolotuchinas gali viešai paneigti tvirtinimus, kad “13 yra nelaimingas skaičius: Širvintų rajono apylinkės teisme šis kaunietis išgirdo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įrodyta, jog dėl vagysčių “Melioratoriaus” bendrijoje yra kaltas būtent jis. Teismo sprendimu jam iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta, teisiamasis – išteisintas.

Teisėja Inga Staknienė tokį savo sprendimą argumentavo teiginiais, kad ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, po įvykdytų vagysčių policijos pareigūnai nekvalifikuotai atliko nusikaltimo vietų apžiūras, pirštų atspaudus paėmė tik dviejuose apvogtuose nameliuose, ir tai – netinkamai, kadangi ekspertai negalėjo patvirtinti, kad jie – Vitalijaus Zolotuchino.

Teisėja atkreipė dėmesį į kitus procedūrinius pažeidimus ir grubias klaidas nusikaltimo vietų apžiūros protokoluose, ypač – atliekant kratas ir pateikiant daiktus atpažinti. Užuot apvogtiesiems pateikus kelis tokius pat identiškus daiktus, buvo parodyti, pavyzdžiui, trys skirtingi dulkių siurbliai. Vienai nukentėjusiųjų tarp dar dviejų buvo pateikti atpažinti trys šviestuvai, nors iš sodo dingo keturi. Taip pat protokoluose daug kitų spragų, dėl kurių būtų sunku nustatyti, kur konkrečiai koks daiktas buvo surastas. Nors pas Vitalijų Zolotuchiną buvo rasti keli daiktai, kuriuos pagal išskirtinai būdingus požymius (perdaryti grotuvo laidai, derva aptaškyta kaitlempė) atpažino jų savininkai, to nepakanka teigti, kad daiktus pavogė būtent šis teisiamasis – niekas nematė, kad jis būtų vogęs ar lankęsis sodų bendrijoje “Melioratorius”.

Klausantis teisėjos sprendimo, Vitalijaus Zolotuchino veidas vis labiau ir labiau giedrėjo, tačiau džiaugsmą dėl jam palankaus sprendimo sudrumstė tikras ar tariamas nustebimas išgirdus, jog rastieji daiktai paliekami saugoti juos atpažinusiems širvintiškiams.

“Mano daiktus atiduodate jiems?” – vienintelį klausimą teturėjo kaunietis.

Nors Inga Staknienė pakartojo, kad daiktai ne atiduodami, o paliekami saugoti nukentėjusiems žmonėms, taip ir liko neaišku, ar kada nors Zolotuchinas juos atgaus? Ir apskritai – kodėl apvogtieji turi saugoti atpažintus, taigi – jų pačių, daiktus? Ar jie gali tais daiktais naudotis, ar teks laukti, kol iš cypės bus paleistas Vitalijus Zolotuchinas ir tuos jų daiktus jiems padovanos? Ir apskritai – kokiame įstatyme yra įtvirtinta prievolė saugoti bylos įkalčius ir kas už jų saugojimą žmonėms sumokės?

Nutraukus bylą, atmestas ir vieno nukentėjusiojo civilinis ieškinys atlyginti 2600 litų privačios ir 1774 litus įmonės žalos. Byla grąžinta pareigūnams, kad šie nustatytų tikruosius vagis. Ar tarp jų vis dėlto galėjo būti ir Vitalijus Zolotuchinas, lieka neatsakytas klausimas.