Po penkerių metų Lietuvoje kalinių gali būti dukart daugiau

Lietuvos institucijų polinkis įstatymus sulaužiusius asmenis dažnai ir ilgam bausti laisvės atėmimu rodo, jog Lietuva dar priklauso posovietiniam blokui, teigia naujo tyrimo apie baudžiamosios politikos padėtį Lietuvoje autorius. O jei tokia „sodinimo“ tendencija nesikeis, po penkerių metų Lietuvoje kalinių skaičius gali padidėti dvigubai.

Teisės instituto kriminologinių tyrimų skyriaus atstovas Gintautas Sakalauskas antradienį su kolegomis žurnalistams pristatęs tyrimą teigė, kad Lietuva savo baudžiamąja politika ir jos represyvumu „dar labai stipriai priklauso buvusiam Sovietų Sąjungos blokui“.

„Jeigu artimiausius penkerius metus išliks tokia pati tendencija, kokia yra dabar, mes po penkerių metų turėsime du kartus daugiau kalinių, nei turime dabar, sus visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir finansine, ir nesaugumo prasme. Per pastaruosius trejus metus kalinių skaičius padidėjo 25 proc.“, - kalbėjo G.Sakalauskas.

Jo teigimu, vieno kalinio išlaikymas per metus kainuoja 20 tūkst. litų,

Pasak mokslininko, Lietuvoje 100 tūks. gyventojų. tenka 330 kalinių, o tai yra pats didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje.

„Iš sovietinės baudimo kultūros mes išeisime turbūt vėliau nei išeisime energetine prasme. Mes paskaičiavome, kad faktiškai kas antras žmogus, kuris yra nuteisiamas, yra nuteisiamas įkalinimu. Arba iš karto įkalinimu, arba arešto bausme arba jam, pavyzdžiui, bauda pakeičiama į areštą, jei jis jos nesumoka arba atidėjus bausmės vykdymą griežtai jį prižiūrint ir jam nesilaikant sąlygų, jis vėl siunčiamas į įkalinimo įstaigą. Tuo mes labai stipriai išsiskiriame, nėra Europos Sąjungoje šalių, kurios 50 proc. (nuteistų) žmonių uždarinėtų įkalinimo įstaigose“, - teigė G.Sakalauskas.

Anot jo, sovietmečiu valdžia buvo linkusi „lengva ranka uždarinėti žmones į įkalinimo įstaigas“. Pasak tyrimo autorių, per pastarąjį dešimtmetį Baudžiamasis kodeksas buvo pakeistas 40 kartų, o iniciatyvų jį keisti buvo dar daugiau.

„Tam tikri pakeitimai buvo svarbūs ir reikalingi, nes integruojantis į ES ar pastebėjus tam tikrų netikslumų buvo ištaisytos klaidos, bet labai dažnai tie pakeitimai buvo susiję su baudžiamosios atsakomybės griežtinimu“, - sakė mokslininkas.

„Tas uždarinėjimas lengva ranka, kuris pirmiausia pasireiškia dažnu laisvės atėmimo taikymu ir ilgam laikui iš dalies yra išlikęs iki šiol“, - kalbėjo G.Sakalauskas.

Teisės instituto ekspertas sakė, jog pastaraisiais metais šalyje vis rečiau taikomas lygtinis paleidimas, vidutinė skiriama laisvės atėmimo bausmė siekia šešerius metus, o realiai atliekama - dvejus metus.

„Skamba paradoksaliai, bet jai mes pažiūrėtume į 2000 metų amnestiją, kai kalinių skaičius dirbtinai buvo sumažintas trečdaliu ir realiai per tuos metus į laisvę paleista 2,5 tūkst. kalinių, nieko neatsitiko. T.y. mes toliau gyvenome, nusikalstamumas nepadidėjo, nieko neatsitiko. Tokie pavyzdžiai rodo, kad tai nesukelia kažkokių didelių pokyčių visuomenėje“, - dėstė G.Sakalauskas.

Pasak jo, įskaičiuojant teismus, prokuratūrą, policiją, valstybė per metus baudžiamajam persekiojimui išleidžia maždaug 2 mlrd. litų.

„Kalbant apie kalinius, viskas labai paprasta. Vienas kalinys per metus kainuoja 20 tūkst. litų. Kiekvienas vidutiniškai sumokame po 150 litų tiktai įkalinimo išlaikymui. Skaičiuojant, kad teismai sugalvotų šiemet skirti bent vieneriais metais trumpesnį įkalinimą negu, kad jie skiria, per metus mes sutaupome 10 mln. litų. Kasmet įkalinimu nuteisiama 5 tūkst. žmonių“, - vardijo mokslininkas.

Teisės instituto direktorius Algimantas Čepas prognozavo, jog naujai išrinktas Seimas gali vėl imti griežtinti Baudžiamąjį kodeksą.

„Pirmais metais po to, kai susirenka naujas Seimas baudžiamoji politika iš karto aktyvėja ir pamatysite dabar, 2013 metais, Seimo nariai vėl pateiks šūsnį siūlymų, kaip mūsų baudžiamasis kodeksas turi būti keičiamas, kaip turi būti griežtinamos bausmės, kokie nauji nusikaltimai baudžiamajame kodekse turi atsirasti. Taip buvo po kiekvienų rinkimų, prognozuoju, kad bus ir po šių“, - teigė A.Čepas.

Pasak jo, vasarą įsigaliojęs Probacijos įstatymas ir suo juo susiję pakeitimai įtvirtino „paradigminius pasikeitimus“ Lietuvos baudžiamojoje teisėje ir politikoje, tačiau apgailestavo, kad teismų praktikoje jie kol kas menkai atsispindi.

„Buvo numatytos galimybės į baudžiamąjį procesą ateiti ne tik teisininkams, bet ir psichologams, sociologams, numatytos galimybės, kad teismai priimdami sprendimus, kokią bausmę skirti, galėtų prašyti socialinio tyrimo apie kaltinamąjį teisiamąjį - išvadų, kurios galėtų pasakyti, kas tai per žmogus, kokia bausmė jam iš tikrųjų galėtų suveikti. Nuo liepos 1 įstatymas veikia, galimybė numatyta. Teismai iš viso nesinaudoja, ignoruoja šitą galimybę gauti praktines, moksliškai pagrįstas žinias“, - sakė ekspertas.

„Labai daug komisijų sprendimų, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas, atmetama teismuose praktiškai nemotyvuojant tų sprendimų atmesti komisijų siūlymus“, - kalbėjo A.Čepas.