Po kritikos - Baudžiamojo proceso kodekso pataisos

Dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ne kartą kritikuoti prokurorai parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, kurios, anot jų, turėtų optimizuoti tyrimą ir jį atlikti efektyviau.

Parengti BPK pakeitimus, prokurorus dar pernai gegužės 5 d. įpareigojo Seimas. Buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri nuo pernai metų vasaros pabaigos iki šių metų pradžios svarstė, kaip pakeisti BPK, kad ikiteisminio tyrimo procesas būtų kuo trumpesnis, tačiau jo kokybė nenukentėtų.

Pasak Generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, darbas jau baigtas, pasiūlyta pakeisti daugiau kaip 40 BPK straipsnių, susijusių su ikiteisminio tyrimo susipažinimu, su terminų nustatymu atliekant konkrečias procedūras, su procesinių priemonių taikymu ir t.t.

Vasario 4 d. Seimo pirmininkei Irenai Degutienei įteiktose BPK pataisose numatoma, kad susipažinimas su bylos medžiaga turėtų būti iš prokuratūrų perkeliamas į teismus. „Tada ikiteisminis tyrimas vyktų trumpiau, o susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga būtų galima tik jai pasiekus teismą“, - aiškino G.Jasaitis.

Taip pat ketinama nustatyti konkrečius skundų nagrinėjimo bei konkrečių procedūrų atlikimo terminus. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko teigimu, šiais dviem veiksmais ypač mėgstama piktnaudžiauti - prokurorai prisigalvoja įvairiausių užduočių specialistams, o bylos baigtimi suinteresuoti asmenys vienas po kito rašo skundus, skųsdami prokurorų sprendimus.

„Tyrimo apimčiai ribų nėra, nes čia fantazijos reikalas - galima kiek nori prisigalvoti proceso veiksmų. Turime taikyti kažkokį ekonomiškumą, kažkokį protingumą, nes jei to nebus, nepriimsime nei vieno sprendimo“, - kad kai kurie jo kolegos vilkina bylos tyrimus, neneigė Z.Burokas.

Ne mažiau, anot jo, piktnaudžiauti savo teisėmis mėgsta ir proceso dalyviai, todėl skundų padavimo skaičių bus bandoma riboti.

Tiesa, įgyvendinant šiuos pakeitimus reikės pakeisti ir kai kuriuos Generalinio prokuroro reglamentuotus teisės aktus, nustatančius terminų kontrolės tvarką. Jei šie BPK pakeitimai įsigalios, jau po pusmečio aukštesnysis prokuroras privalės imti į rankas bylą ir ją peržiūrėjęs pateikti savo išvadas.

„2003 m. įsigaliojus naujam BPK buvo akcentuojamas prokuroro savarankiškumas, jo asmeninė atsakomybė, tačiau kaip parodė gyvenimas ne visais atvejais galima tikėti atskiru prokuroru“, - sakė Z.Burokas.

Trečia BPK keičiamų straipsnių grupė yra susijusi su procesinių prievartos priemonių taikymu - telefoninių pokalbių pasiklausymu, slaptu sekimu, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais. „Šių priemonių reglamentavimas būtų tikslesnis, užtikrinantis asmens teisės laisves ir saugomus interesus“, - pabrėžė G.Jasaitis.

Prokurorai naujajame BPK siūlo įvesti ir susitaikymo galimybę, kuri leistų užtikrinant nukentėjusiojo teises ir jo interesus kuo greičiau pabaigti ikiteisminį tyrimą, t.y. kaltintojui arba prokurorui suderinus atitinkamą bausmę su kaltininku, procesas būtų baigiamas susitarimo forma.

„Susitaikyti“ negalėtų tik tie asmenys, kurie yra kaltinami itin sunkiais nusikaltimais.

Prokurorų teigimu, susitaikymas nereikš, kad nusikaltėlis galės išsisukti nuo pelnytos bausmės, tiesiog visas procesas vyktų daug greičiau. „Turi būti gautas nukentėjusio asmens sutikimas, turi būti atliktos tam tikros procedūros, atlyginta žala, išsprėsti kiti dalykai ir tik tada tarp prokurorų ir kaltininko gali prasidėti derybos dėl bausmės dydžio“, - aiškino jie.

Generalinės prokuratūros duomenimis, Lietuvoje ištiriama apie 45 proc. visų nusikaltimų. Šis procentas yra vienas geriausių pasaulyje. Apie 5 proc. bylų yra baigiamos tirti per du mėnesius, apie 70 proc. - per pusmetį. „Negalime sakyti, kad bylos yra vilkinamos, tačiau, kad ir kaip to nenorėtume, baudžiamasis procesas yra biurokratinis ir to pakeisti negalime“, - kalbėjo Z.Burokas.