Pedofilijos byla: klaida po klaidos

Iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktų išvadų dėl pedofilijos bylos tyrimo  matyti, kad pareigūnai šią bylą tyrė tarsi atbulomis rankomis.

Ne tas straipsnis

Nors tarnybinį patikrinimą dėl galimo Kauno Panemunės policijos komisariato pareigūnų aplaidumo šioje byloje atlikęs Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius Julius Jasaitis, nieko blogo neįžvelgė, parlamentarai mano kitaip. Jų teigimu, vien tai, jog tyrimas buvo pradėtas tik pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį (mažamečio asmens tvirkinimas), rodo, kad pareigūnai į šią bylą nežiūrėjo rimtai.

"Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, pakako duomenų ikiteisminį tyrimą atlikti ne tik dėl galimo nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje, bet ir dėl nusikaltimo, numatyto 150 straipsnio 4 dalyje (seksualinis mažamečio prievartavimas)", - rašoma TTK išvadose.

Būtent ne to straipsnio pasirinkimas pačioje tyrimo pradžioje nulėmė ir tolimesnį jo vilkinimą, mano Seimo nariai.

Kadangi mažamečio asmens tvirkinimas Lietuvoje yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, tyrimo metu neįmanoma naudoti operatyvinių priemonių – klausytis pokalbių, daryti įrašų, juos kontroliuoti ir panašiai. Šių operatyvinių priemonių panaudojimas, TTK teigimu, buvo būtinas tiriant dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio pareiškimą dėl seksualinės prievartos prieš jo mažametę dukrą.

Susigriebta tik Vilniuje

TTK savo išvadose rašo, D.Kedžio dukrai davus parodymus buvo būtina nedelsiant atlikti mergaitės suvokimo psichologinį ir jos kūno tyrimus, atlikti įtariamojo atpažinimą, apžiūrėti galimą įvykio vietą (vietas), atlikti kitus procesinius ir operatyvinius veiksmus, nustatyti D.Kedžio nurodytų asmenų tarpusavio santykius, bendravimo pobūdį ir intensyvumą, ieškoti galimų kitų mergaitės ir įtariamojo kontakto pėdsakų.

Deja, kaip matyti iš TTK surinktos medžiagos, tai niekam nebuvo įdomu.

Nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2009 m. birželio 11 d. savo rankose tyrimą turėjusi Kauno apylinkės miesto prokuratūra, TTK narių nuomone, nieko kito nedarė, tik akivaizdžiai vilkino tyrimą – nebuvo atlikta jokių naujų procesinių veiksmų, kartojami tik seniau atliktieji ir jų metu iš esmės negauta jokios naujos įrodomosios informacijos.

Nors per tą laiką D.Kedžio dukra pateikė naujos informacijos, liudijančios apie sunkaus nusikaltimo padarymą, Kauno apylinkės teismo prokurorai kaltinimų Andriui Ūsui, kuriam įtarimai dėl mažamečio asmens tvirkinimo buvo pareikšti dar policijoje, 2008 m. gruodžio 29 d., taip ir nepapildė naujais – dėl seksualinio mažamečio asmens prievartavimo.

Buvo susigriebta tik šių metų rugsėjį, kai byla po kelionių po Kauno ir Generalinę prokuratūras pasiekė Vilniaus apygardos prokuratūrą.

Niekas nekreipė dėmesio

Niekas nereagavo ir į D.Kedžio prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dabar jau nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus atžvilgiu. Tokį prašymą D.Kedys Generalinei prokuratūrai pateikė rugpjūčio 5 d. "Jokių veiksmų dėl to nei Generalinėje prokuratūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje nebuvo imtasi", - rašoma TTK išvadose.

Jis, kaip ir A.Ūsas, buvo apklaustas tik tyrimą perėmus Vilniaus apygardos prokuratūrai.

TTK taip pat nesupranta, kodėl nebuvo skiriamas tinkamas dėmesys ir gautai informacijai apie kitos mergaitės, nužudytosios Violetos Narusevičienės dukters, galimą tvirkinimą. Pasirodo, šį klausimą D.Kedys į viešumą pradėjo kelti ne rudenį, kaip buvo skelbiama iki šiol, bet dar kovo pradžioje. "Informacija apie tai buvo gauta 2009 m. kovo 6 d., o jos motina apklausta tik balandžio 16 d., pati mergaitė – balandžio 22 d. Tačiau nei mergaitės suvokimo psichologinis tyrimas, nei jos kūno tyrimas apylinkės prokuratūroje iš viso nebuvo paskirtas", - rašo parlamentarai.

Kaip viename iš interviu teigė buvusi D.Kedžio sugyventinė Laimutė Stankūnaitė, toks tyrimas V.Naruševičienės dukrai buvo atliktas tik rugpjūčio pabaigoje ir tai esą pačios V.Naruševičienės iniciatyva. Tyrimas, pasak jos, buvo atliktas tą pačią dieną, kai mergaitės motina kreipėsi į prokurorus. Jo rezultatai buvo neigiami – vaikas jokios seksualinės prievartos nepatyrė.

Keistas užsispyrimas

TTK nariai taip pat nesupranta ne kartą tiek šalies generalinio prokuroro Algimanto Valantino, tiek kitų šią bylą tyrusių jo kolegų išsakytos pozicijos, esą tyrimą vilkino pats D.Kedys, neleidęs, kad jo dukra būtų ištirta Vaiko raidos centre, Vilniuje. Tai ne kartą kartojo ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Parlamentarus nustebino faktas, kad prokurorai be jokios konkrečios priežasties suabejojo dviejų ekspertizių išvadomis, kurios, anot jų, formuojamos aiškiai ir vienareikšmiškai. "Pažymėtina, kad Vaiko raidos centras nėra ekspertinė įstaiga, turinti teisę teisėsaugos institucijoms atlikti atitinkamas ekspertizes. Be to, ji yra Vilniuje, ir tėvo prieštaravimas, kad ketverių penkerių metų amžiaus vaikas, kuris iki tol buvo ganėtinai psichologiškai (taip pat ir paties tėvo) traumuojamas, būtų išvežtas papildomam tyrimui toli nuo namų, gali būti suprantamas", - rašoma TTK išvadose.

Nesuteikė apsaugos

Seimo nariai taip pat mano, kad teisėsauga galėjo apsaugoti bent vieną spalio 5-osios žudynių auką. V.Naruševičienė ir jos sesuo L.Stankūnaitė Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų dar rugsėjo 7 d. prašė skirti apsaugą, nes D.Kedys grasino su jomis susidoroti.

Seimo komitetas teigia, kad užuot ėmęsi skubiai spręsti šį klausimą, prokurorai ištisas savaites svarstė, ar patenkinti V.Naruševičienės prašymą. Popieriai iš vieno kabineto į kitą buvo siuntinėjami iki pat moters žūties. Žiaurus sutapimas: V.Naruševičienė aplinkybėms patikslinti į policiją buvo iškviesta 2009 m. spalio 5 d., tačiau tą pačią dieną ji buvo nušauta.