Pareigūnai – nusikalstamų grupuočių aukos

Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius tapo antruoju Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos teisėju kritusiu nuo žudikų rankos.

Mirtis dėl neatsargumo

Kauno miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Liną Erentienę į kapus pasiuntė jos pačios sugyventinis. Nuo žudikų rankų žuvusių teisėsaugininkų ir paslaptingų jų mirčių Lietuvoje būta ir daugiau.Komos ištikta 41 metų L.Erentienė į Kauno klinikas iš savo namų Aleksote buvo atvežta 2006 m. sausio 1-osios popietę. Ji mirė taip ir neatgavusi sąmonės.

Jos sugyventinis, buvęs Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjas 45 metų Gintautas Valiukevičius iškart po įvykio pareigūnams aiškino, kad teisėja Naujųjų Metų išvakarėse savo namuose nukrito nuo laiptų. Tai atseit buvo jų išgerto šampano butelio pasekmė.

Vyras tvirtino pakėlęs nukritusiąją, abu dar pasėdėjo prie stalo, tačiau vėliau moteris pasijuto blogai ir nuėjusi atsigulė. Jis 2006-uosius sutiko vienas.

Kad L.Erentienei blogai, G.Valiukevičius teigia supratęs tik ryte, kai atkreipė dėmesį, kad moteris tebeguli ta pačia poza, kaip ir atsigulė, o jai iš nosies bei ausų išbėgęs kraujas.

Versija nepasitvirtino. G.Valiukevičius buvo pripažintas kaltu dėl teisėjos mirties, tačiau, bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad nužudymas įvyko dėl neatsargumo ir  L.Erentienės sugyventiniui skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tulpinių aukos 

Vėlų 1999 metų sausio 25-osios vakarą Panevėžyje prie pat savo namų A.Mackevičiaus gatvėje buvo nužudytas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika (gimęs 1968 m. vasario 8 d.). Jis tapo pirmąja nepriklausomos Lietuvos teisininkų auką, kritusią kovoje su organizuotu nusikalstamumu.

G.Sereikos nužudymo bylą tyrusi Generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų grupė, 2002 m. vasarą rado organizuotų nusikaltėlių slaptavietę, kurioje buvo 12 granatsvaidžių ir ginklas, kuriuo buvo nušautas prokuroras.

Tų pačių metų gegužę sulaikytas Panevėžio „tulpinių“ nusikalstamos grupuotės narys 37 metų Valdas Blinkevičius prisipažino buvęs nužudymo užsakovas ir davęs nurodymą nušauti prokurorą. Jis buvo sulaikytas, tačiau lapkričio 1-ąją pasikorė Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime.

Nužudymo vykdytojui  24 metų Arūnui Varnui, Šiaulių apygardos teismas 2003 m. liepos 11 d. už prokuroro nužudymą skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Tulpinių“ aukomis 2000-ųjų lapkričio 5 dienos vakarą tapo ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vida Kazlauskaitė ir Pasvalio policijos inspektorius Sergejus Piskunovas. Pareigūnai buvo sušaudyti Panevėžio rajone, važiuojantys automobiliu.

Dėl šio nusikaltimo, taip pat dar 22 žmonių nužudymo, prieš teismą stojo gaujos lyderis Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis, Audrius Andrušaitis, Dainius Skačkauskas, Darius Blinkevičius.

Daugelis jų nuteisti kalėjimu iki gyvos galvos.

Advokatą nužudė sūnus

2003 m. rugpjūčio 31-osios naktį uostamiestį sukrėtė žinomo miesto advokato Ruslano Rožkovo nužudymas. Taip pat buvo sunkiai sužeistas, nusikaltėlį bandęs sulaikyti jo sūnus Tachiras. Užpuolikas jam smogė peiliu 15 kartų.

Iškart po nužudymo įtarta, kad nusikaltimas gali būti susijęs su jo profesine veikla, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai šeimyninė drama.

R.Rožkovą, kartu su septyniolikmečiu kaimynu nužudė jo jauniausias sūnus, 19 metų Ruslanas.

Jis už šeimos žudynių suplanavimą ir organizavimą, nepilnamečio įtraukimą į nusikaltimą nuteistas kalėti 15 metų. Septyniolikmečiui Artūrui skirta 9 metų nelaisvės bausmė.

Tikroji žiauraus nužudymo priežastis liko nežinoma. Teismo nuosprendyje sakoma, kad abu jaunuoliai veikė vedami savanaudiškų paskatų.

Žudikus paslėpė Rusija

Prie didelį rezonansą ir visuomenės pasipiktinimą sukėlusių bylų galima priskirti ir 1991 m. liepos m. liepos 31-ąją įvykdytas žudynes Medininkų pasienio punkte.

Čia šūviais į galvas ir kitas kūno vietas buvo nužudyti Vilniaus miesto muitinės inspektoriai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius, kelių policijos pareigūnai Algirdas Kazlauskas ir Juozas Janonis bei greitojo reagavimo rinktinės pareigūnai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas. Vienintelis gyvas liko muitininkas Tomas Šernas.

Dėl šių nužudymų prieš Vilniaus apygardos teismą kol kas stojo vienintelis kaltinamasis - Latvijoje sulaikytas Konstantinas Michailovas (buvęs Konstantinas Nikulinas).

Kitus įtariamuosius, buvusius Rygos OMONo būrio milicininkus Andrejų Laktionovą ir Aleksandrą Ryžovą bei šio būrio vadą Česlovą Mlyniką, Rusija iki šiol atsisako išduoti Lietuvos teisėsaugininkams.

Mirtys likusios be atsakymų

Iki šiol paslaptis gaubia buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus inspektoriaus Juro Abromavičiaus ir paslaptingomis aplinkybėmis Gardine žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno mirtis.

1997 m. sausio 31 d. apie 20.30 val. Kaune, Kuršių gatvėje, įvykus sprogimui po važiuojančiu automobiliu, buvo nužudytas jį vairavęs buvęs Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės štabo viršininkas, VSD Kauno skyriaus inspektorius J.Abromavičius.
Nustatyta, kad po jo automobiliu buvo pritvirtintas savadarbis 300-500 gramų heksogeno beskeveldrinis sprogmuo, kurį detonavo jame įtaisytas rankinės granatos degtuvas.

Tą patį vakarą dėl J.Abromavičiaus tyčinio nužudymo Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo perkvalifikuotas į nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl nukentėjusiojo pilietinės pareigos vykdymo bei dėl neteisėto disponavimo sprogmenimis.

J.Abromavičiaus žudikų ieškojo Generalinės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų grupė.

Buvo rastas ir vienas įtariamasis, tačiau įtarimai jam taip ir nebuvo pareikšti, nes 1997 m. gruodžio 10 d. vyras susisprogdino savo gyvenamojo namo rūsyje.

2006 m. vasarį ir kovą įtarimai dėl nužudymo buvo pareikšti dar dviem asmenims, tačiau nesurinkus pakankamai įrodymų, jog jie galėjo nužudyti J.Abromavičių, 2006 m. rugsėjo 7 d. Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu nutraukti.

Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, tačiau žudikai neįvardyti.

V.Pociūnas žuvo Breste 2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 8.15 val. iškritęs pro viešbučio „Inturist“ langą. Lapkričio 30 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius ikiteisminį tyrimą nutraukė nustačius, kad V.Pociūnas žuvo nelaimingo atsitikimo metu.

Tačiau jo našlė Liudvika Pociūnienė nenorėjo su tuo sutikti ir kreipėsi į prokuratūrą, vėliau į teismus, prašydama tyrimą atnaujinti ir šią kovą laimėjo. V.Pociūno žūties aplinkybės bus tiriamos iš naujo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių