N.Venckienės taikinyje prokurorai ir teisėjas

Teismui nepasisekė atversti bylos, kurioje Neringa Venckienė kaltina prokurorus neteisėtais veiksmais ir iš valstybės reikalauja 2 mln. litų.

Teismas patenkino N.Venckienės prašymą ir šioje byloje įtraukė dar vieną atsakovą – Teisingumo ministeriją. Anksčiau atsakovu šioje byloje buvo tik Generalinė prokuratūra, tačiau gavus prokuratūros priešieškinį, kuriame teigiama, kad dvigubos žmogžudystės ikiteisminio tyrimo medžiagą paviešino ne Kauno apygardos prokuroras Kęstutis Betingis, o Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, moteris nusprendė atsakovų ratą padidinti.

Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė prokurorus kaltina neteisėtais veiksmais – K.Betingį paviešinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, o Generalinės prokuratūros prokurorą Redą Savicką neteisėtai pareikalavus į jos telefoną įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių.

Dėl prokurorų padarytų pažeidimų D.Kedžio dukters globėja prašo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimui 2 mln. litų.

„Įtariamasis pedofilas Andrius Ūsas, kuriam pareikšti įtarimai tvirkinus mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametę dukrą, užsigeidė iš mažametės tėvo prisiteisti milijoną litų už tai, kad mano brolis jį pavadino iškrypėliu, pedofilu. Jeigu esant tokiai situacijai, įtariamasis pedofilas užsigeidė milijono, tai man padaryta neturtinė žala turėtų būti įvertinta daugiau nei milijonu litų“, - ieškinio dydį paaiškina N.Venckienė.

Šis ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo surašytas dar balandžio 6 d., Vilniaus apygardos teisme jis gautas po dviejų dienų.

Savo ieškinyje N.Venckienė nurodo, kad atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė atstovaujama Generalinės prokuratūros. Ieškinį gavusi prokuratūra, pasinaudojo savo teise ir teismui pateikė atsiliepimą į šį ieškinį.

Prokurorai teigia, kad jie išsiaiškino, kad tuomet dar Kauno prokuratūrai vadovavęs K.Betingis dvigubos žmogžudystės bylos niekam neviešino, tai esą galėjo padaryti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas V.Milius, savarankiškai atsišvietęs bylos medžiagą ir vėliau ją davęs tiek K.Betingiui, tiek pačiai N.Venckienei.

„Prieš rašydama šį ieškinį, užklausiau V.Miliaus iš kur jis gavo bylą, jis man kovo 8 d. atsakė, kad ją gavęs iš K.Betingio. Dabar jau teigiama atvirkščiai, esą dėl visko kaltas V.Milius. Jei taip, atsakovų turi būti daugiau“, - portalui diena.lt yra sakiusi N.Venckienė.

Vilniaus apygardos teismui įteiktame ieškinyje N.Venckienė rašo, kad ji buvo apklausta liudytoja byloje dėl Jono Furmanavičiaus ir buvusios D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo.

Nors ji, būdama ir tebeesanti Kauno apygardos teismo teisėja galėjo neliudyti šioje byloje, tačiau pati norėdama padėti tyrimui, sutiko tai padaryti. Praėjus devynioms dienoms po žmogžudysčių, spalio 14 d. ji ne tik liudijo tyrėjams, bet ir sutiko, kad būtų apžiūrėtas jos sūnaus kompiuteris, kurį ji taip pat naudoja, jos darbo kabinetas bei darbinis kompiuteris.

Tai ir buvo padaryta. Šia informacija, anot jos, pasinaudojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. K.Betingis jau lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui atsiuntė raštą, kuriame pateikė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ji buvo susijusi su N.Venckienės tarnybiniame kompiuteryje rasta informacija

Be to ši ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią D.Kedžio dukrelės globėja sutiko suteikti žmogžudystės byloje, netrukus buvo perduota ir pedofilijos bylą tiriantiems prokurorams.

Taip ji tapo prieinama A.Ūsui ir keturiems jo gynėjams, su ja galėjo susipažinti L.Stankūnaitė, kiti proceso dalyviai, o netrukus ji buvo išplatinta ir vienai televizijos laidai bei dienraščio žurnalistei nuolat gynusiems A.Ūsą ir L.Stankūnaitę. „Nei dėl informacijos paviešinimo, nei dėl jos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje sutikimo aš niekada nebuvau davusi“, - ieškinyje teigia N.Venckienė

Pasak N.Venckienės tyrimo medžiaga iš bylos iškeliavo ne tik įtariamajam ir jo aplinkos žmonėms, bet ją gavo ir Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojai, Nacionalinė teismų administracija, Teisėjų taryba.

„K.Betingis perduodamas iš ikiteisminio tyrimo dalį medžiagos į kitą baudžiamąją bylą ir pateikęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismui, paviešino asmenis, su kuriais aš bendravau elektroniniais laiškais, ir jų elektroninio pašto adresus. Tokio sutikimo aš niekada nebuvau davusi“, - teigia D.Kedžio dukters globėja.

Anot jos, teisėjas turi Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves – jo susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami, o jų slaptumas gerbiamas.

N.Venckienės nuomone, paviešindamas ikiteisminio tyrimo duomenimis, K.Betingis tai darė specialiai, kerštaudamas dėl jo ir jo pavaldinių nustatytų klaidų tiriant pedofilijos bylą. Kad K.Betingis dirbo netinamai ir aplaidžiai nustatė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nagrinėdamas prokurorų darbą tiriant pedofilijos skandalą, dėl šios bylos nukentėjo ir bylą tyrę prokurorai Genovaitė Ročienė, Rita Čivinskaitė, Andrius Kiuršinas.

Būtent dėl šios priežasties, N.Venckienės nuomone, K.Betingis jai kerštauja, ją diskriminuoja, pažeidžia jos Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įteisėtas teises.

Generalinės prokuratūros prokurorą R.Savicką, kurio jo kolegos atsiliepime į ieškinį net nebando teisinti, teisėja kaltina neteisėtai sekus jos telefoninius pokalbius. 2009 m. spalio 8 d. šis prokuroras priėmė nutarimą iš telekomunikacijų operatorių – UAB „Tele 2“, UAB „Bite GSM“ ir UAB „Omnitel“ išsirekalauti duomenis apie N.Venckienės išeinančius ir įeinančius skambučius.

„Tokie prokuroro R.Savicko veiksmai pažeidžia mano kaip teisėjos imunitetą, nes aš niekada nedaviau sutikimo išreikalauti duomenis apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais“, - skunde rašo paslaptingomis aplinkybėmis mirusio D.Kedžio sesuo.

Šiais savo veiksmais, N.Venckienės nuomone, tiek K.Betingis, tiek R.Savickas pažeidė jos kaip teisėjos imunitetą, kuris jai niekada nebuvo panaikintas, o jos kaip teisėjos įgaliojimai niekada nebuvo sustabdyti.

„Taigi jokios procesinės prievartos priemonės mano atžvilgiu negalėjo būti taikomos“, - teigia ji.

Savo neteisėtais veiksmais, pasak moters, K.Betingis ir R.Savickas padarė jai didelę neturtinę žalą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. „Tokiais prokurorų veiksmais buvo pažeistas mano kaip teisėjos saugumas, sudarytos galimybės kištis į mano kaip teisėjos darbą“, - rašo N.Venckienė. 


Šiame straipsnyje: KedysVenckienė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių