N.Venckienė: skųsiuos ne Aukščiausiam Teismui, o Strasbūrui

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį atmetė Neringos Venckienės skundą, kuriuo ji skundė jai iškeltą drausmės bylą. Pati N.Venckienė apie šį posėdį nebuvo net informuota.

Skubus teismo posėdis

„Kaip jie galėjo išnagrinėti skundą be manęs. Man apie šį teismo posėdį net nebuvo pranešta. Tai pažeidimas. Aš jau galiu ne į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreiptis, o tiesiai į Strasbūrą “, - piktinasi N.Venckienė.

Ji  sako į LVAT pati skambinusi praėjusią savaitę, tačiau buvo pasakyta, kad posėdžio data dar net nepaskirta, todėl nesupranta, kaip per savaitę viskas galėjo pasikeisti. „Be to šiame teisme žmonės skundų nagrinėjimo laukia po 8-9 mėnesius, o maniškis išnagrinėtas vos per mėnesį. Dabar visi žmonės gali skųstis, kad teismas vilkina jų bylas“, - kalbėjo Drąsiaus Kedžio sesuo.

Liteko sistemoje, kur skelbiami teismo tvarkaraščiai, prie šios bylos net nebuvo įrašyta N.Venckienės pavardė. Joje nurodyta, kad atsakovas yra Teisėjų etikos ir drausmės komisija, paskelbta posėdžio valanda bei teisėjų nagrinėjančių šią bylą pavardės - Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius ir Audrius Bakaveckas.

A.Bakaveckas yra buvęs N.Venckienės grupiokas Vilniaus universitete, todėl D.Kedžio sesers nuomone, jis privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. „Kol kas nesu mačiusi teismo sprendimo, nei jų motyvų, kuo jie remdamiesi atmetė skundą. Kai jį gausiu, tada galėsiu daugiau kažką pasakyti“, - portalui 1diena.lt kalbėjo Kauno apygardos teismo teisėja.

Etikos sargai neskundžiami

LVAT nusprendė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti N.Venckienės skundą dėl jai iškeltos drausmės bylos ir konstatavo, kad etikos sargų sprendimai yra neskundžiami, o drausmės bylos pagrįstumą aiškinasi Teisėjų garbės teismas.

„Įvertinusi TEDK nuostatuose nustatytas TEDK funkcijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti TEDK sprendimą negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, - neskundžiamoje nutartyje pabrėžė LVAT. – Todėl ginčas dėl drausminės bylos iškėlimo nėra laikomas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurių sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai“, - rašoma teismo nutarime.

Nesijaučia nusižengusi

Skunde šiam teismui D.Kedžio dukters globėja nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija buvo šališka jos atžvilgiu, įvardinama, kodėl ji daro tokią išvadą, taip pat nurodoma, kad drausmės byla jai buvo iškelta pagal žuvusio pedofilija kaltinto Andriaus Ūso, jo draugės Laimutės Stankūnaitės ir buvusio Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio skundus, su kuriais interesai susipynė baudžiamojoje byloje dėl mažametės seksualinio išnaudojimo.

N.Venckienė  taip pat skunde neigia, kad ji pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintas pagarbos ir lojalumo valstybei principą.

„Manau, kad aš turiu ne tik teisę, bet ir pareigą reikšti nuomonę apie šią konkrečią bylą, kurioje jau mirę 4 žmonės, kurios tyrimą Seimo sudaryta komisija pripažino kaip aplaidų, nekvalifikuotą ir nekompetentingą. Taigi būtent dėl mano pagarbos ir lojalumo savo valstybei aš kalbu, nes tokioje valstybėje kaip šiuo metu jau darosi nebeįmanoma gyventi. Tik iš pagarbos ir lojalumo valstybei, iš pagarbos ir meilės savo nužudytam broliui, jo mažametei dukrai aš netylėjau ir nesiruošiu tylėti, nes manau, kad mūsų valstybės teisinėje sistemoje tokios tragiškos padėties dar nėra buvę“, - rašo ji.

N.Venckienė atremia ir priekaištus dėl jos broliui rašytų skundų.

 „Aš kategoriškai nesutinku su šiais motyvais, nes būtų tiesiog nežmogiška, neprotinga ir neetiška nepadėti broliui, kurio mažametė dukra buvo seksualiai išnaudota, teisiniais būdais pasiekti tiesą, kad kaltieji būtų nubausti. Aš manau, kad atsisakymas padėti broliui būtų pagrindas man kelti drausmės bylą, bet ne atvirkščiai. Aplamai, nesuvokiama ko tada vertas teisinis išsilavinimas, jeigu būnant teisėja negali padėti teisiniais klausimais savo vieninteliam broliui. Manau, kad yra svarbu, kad aš niekada jokio ikiteisminio tyrimo brolio mažametės dukros išnaudojimo byloje neatlikau, jokios bylos nenagrinėjau, todėl komisijos pirmininko S.Stačioko išsakytas posakis, iškėlus man drausmės bylą, kad „niekas negali būti teisėju savo paties byloje“ yra parinktas visiškai netinkamai, neįsigilinus į buvusią situaciją“ – rašoma skunde.

Kalbėdama apie jos kompiuteryje rastus nešvankių pavadinimų failus, N.Venckienė teigia, kad ją svarstę komisijos nariai nesuvokė failo prasmės ir paskirties.

„Kiekvienas failo kūrėjas pasivadina jį taip kaip nori tam, kad įsimintų ir rastų vėliau. Jokie dokumentai jokioms organizacijoms, įstaigoms ar fiziniams asmenims įžeidžiančiais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais niekada nebuvo siųsti. Tai, kad L.Stankūnaitė mano failų pavadinimus priskiria sau, kad būktai aš ją taip pavadinau, tai yra jos asmeninis reikalas ir toks jos savęs įvertinimas“, - skunde teigia D.Kedžio sesuo.

Prašė Konstitucinio Teismo išaiškinimo

D.Kedžio dukters globėja taip pat teismo prašė kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimo, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai nurodantys, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai yra neskundžiami neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kurioje parašyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Ši jos skundo dalis liko net nenagrinėta. LVAT nutartį N.Venckienė dar gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.