N.Venckienė: K.Betingis paviešino bylos medžiagą

Neringa Venckienė kaltina Kęstutį Betingį paviešinus ikiteisminio tyrimo duomenis pedofilijos bylos herojams, per kuriuos ši medžiaga pasiekė ir žurnalistus.

Kalbėti neuždraus

Šiuos kaltinimus ji pateikia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui Vytui Miliui adresuotame paaiškinime. Šis teismas, išnagrinėjęs visus Andriaus Ūso skundus, kuriuose jis abejoja, ar N.Venckienė toliau gali dirbti teisėja.

„Informuoju, kad aš esu daug kartų bendravusi su žurnalistais. Su visais žurnalistais bendravau ne kaip teisėja, bet kaip mažametės nukentėjusios mano brolio dukros įstatyminė atstovė“, - rašo dabartinė D.Kedžio dukters globėja.

Reikšti savo mintis, jai, ano N.Venckienės, leidžia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 ir 14 straipsniai bei Lietuvos, kurios piliete ji yra, Konstitucija.

„Jei įtariamasis pedofilas A.Ūsas svarsto, kad mano bendravimas su žiniasklaida pažeidžia jo teises, jis turi teisę kreiptis į teismą“, - teigia N.Venckienė.

Perduoti negalėjo

Šiame paaiškinime ji taip pat teigia, kad Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K.Betingis pateigdamas pedofilijos bylą tirusiems Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams iš jos kompiuterio paimtus duomenis, juos padarė prieinamus ne tik pedofilijos byloje herojams, bet ir jiems palankiems žurnalistams.

N.Venckienės teigimu, ji buvo apklausta kaip liudytoja tik dvigubos žmogžudystės byloje. Ir tik šios bylos tyrimui sutiko parodyti, kas yra jos ir jos sūnaus kompiuteriuose.

Anot jos, K.Betingis šios bylos duomenis Vilniaus apygardos prokurorams perdavė be jos sutikimo.

„Nei dėl informacijos paviešinimo, nei dėl jos panaudojimo kitoje byloje sutikimo aš niekada nebuvau davusi. Aš daviau sutikimą mano sūnaus kompiuteryje ir mano tarnybiniame kompiuteryje esančią informaciją apžiūrėti ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09“ (žmogžudystės byla - red.past.), bet niekada nedaviau sutikimo viešinti ar ją perduoti kitiems asmenims, Manau, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras atliko neteisėtus veiksmus“, - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui adresuotame rašte, rašo N.Venckienė.

Pažeidė imunitetą

Pasak jos, Lietuvos teismų įstatyme yra aiškiai parašyta, kad teisėjas turi imunitetą, kad draudžiama įeiti į jo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti kratas, poėmius.

„Taigi be mano sutikimo negalėjo būti informacija viešinama ar ji perduodama kitiems asmenims“, - teigia N.Venckienė.

Tai padaręs K.Betingis, D.Kedžio dukters globėjos teigimu, pažeidė jos kaip teisėjos imunitetą.

„Imunitetas teisėjui taikomas ne dėl jo paties asmeninis naudos, bet siekiant garantuoti jo funkcijų vykdymo nepriklausomumą. Teisėjo kompiuteryje esantys duomenys yra asmeniniai, net teismo administracija neturi teisės su jais susipažinti ar jų viešinti“, - piktinasi N.Venckienė.

Anot jos, Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 155 ir 162 straipsniai numato galimybę informaciją panaudoti kitose bylose, tačiau šios procesinės prievartos priemonės, galėjo būti taikomos tik panaikinus jos kaip teisėjos įgaliojimus ir panaikinus imunitetą.

„Man kaip teisėjai įgaliojimai niekada nebuvo sustabdyti, imunitetas nepanaikintas. Taigi jokios procesinės prievartos priemonės mano atžvilgiu negalėjo būti taikomos“, - rašo teisėja.

Informavo vadovą

N.Venckienė K.Betingį kaltina ne tik be jos sutikimo turimą ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus Vilniaus prokurarams, bet ir paviešinus ją jos vadovui, Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui.

Pernai lapkričio 26 d.Kauno apygardos teisme, kuriame Civilinių bylų skyriaus teisėja dirba N.Venckienė, gautas K.Betingio raštas, kuriame aiškinama, kas buvo aptikta teisėjos kompiuteryje ir prašoma N.Venckienės veiksmus įvertinti Teisėjų etikos kodekso kontekste.

A.Miliniui adresuotame rašte, K.Betingis teigia, kad visi teisėjos kompiuteryje rasti tekstai yra susiję su pedofilijos byla bei civilniais procesais, kuriuose dalyvauja D.Kedys, A.Ūsas ir Lamutė Stankūnaitė.

„Paminėtina taip pat ir tai, kad dalis proceso dalyvių, kurių atžvilgiu yra ruošti apžiūros metu rasti dokumentai, yra įvardyti nepagarbiais, asmenį žeidžiančiais pavadinimais, kas sąlygoją nepagarbų skundus rašiusio asmens, šiuo atveju teisėjos N.Venckienės, nusistatymą kitų proceso dalyvių atžvilgiu“, - rašo K.Betingis.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras teigia, kad N.Venckienė pati prisipažino rašiusi skundus savo brolio ir vyro vardu, todėl prašo teisėją nubausti.

„Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes manome esant reikalinga Jus informuoti apie šias ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, siekiant, kad Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso kontekste būtų įvertinti teisėjos Neringos Venckienės veiksmai rašant prašymus, skundus, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus dokumentus artimo giminaičio - D.Kedžio vardu, tam naudojant darbo laiką bei darbui skirtus kompiuterio resursus“, - baigia K.Betingis.