N.Venckienė J.Vėgelienę apskundė Aukščiausiajam Teismui

Neringa Venckienė jos pokalbių išklotines leidusią peržiūrėti teisėją Jolantą Vėgelienę apskundė Aukščiausiajam Teismui.

N.Venckienė šio teismo prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo šių metų birželio 28 d. sprendimą, kuriuo buvo nutraukta drausmės byla J.Vėgelienei ir skirti jai drausminę nuobaudą.

Vilniaus miesto 1-ojo teismo teisėja J.Vėgelienė į N.Venckienės nemalonę pateko pernai spalio 8 d., kai leido Generalinės prokuratūros prokurorui Redui Savickui patikrinti jos telefoninių pokalbių išklotines.

Tai sužinojusi N.Venckienė apskundė teisėją Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Ši skundą patenkino, drausminė byla J.Vėgelienei buvo iškelta, teisėja svarstyta Teisėjų garbės teisme, tačiau kolegos nerado priežasčių dėl ko bausti J.Vėgelienę. „Su Teisėjų garbės teismo sprendimu nutraukti J.Vėgelienės drausmės bylą nesutinku. Manau, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas“, - Aukščiausiajam Teismui rašo Drąsiaus Kedžio sesuo.

Jos teigimu, ji niekada nedavė sutikimo duoti prokurorams jos išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines, todėl J.Vėgelienė leisdama su šia informacija susipažinti prokurorams pažedė jos kaip teisėjos imunitetą, taip pat nusižengė įstatymams ir Lietuvos Konstitucijai.

„Teisėja J.Vėgelienė, nepatikrinusi, ar aš, turiu imunitetą, leido mano atžvilgiu taikyti procesinę prievartos priemonę...Sutikimą prokurorui taikyti man, N.Venckienei, nurodytą procesinę prievartos priemonę, reglamentuotą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnyje, davė nepatikrinusi, ar aš neturiu imuniteto, duomenų apie tai prokuroro nepareikalavo, tokiu būdu mano, teisėjos N.Venckienės, imunitetą pažeidė, nesant tai pateisinamų priežasčių, todėl teisėja J.Vėgelienė savo pareigas atliko aiškiai aplaidžiai, dėl ko ji turi būti nubausta drausmine tvarka“, - teigiama skunde.

N.Venckienė Aukščiausiojo Teismo taip pat prašo atkreipti dėmesį į J.Vėgelienės drausmės bylą nagrinėjusių Teisėjų garbės teismo sudėtį. Bylą nagrinėjo ir teisėjas Remigijus Preikšaitis, kuris po Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo rinko iš teisėjų po 50 litų ir teigė, jog šie pinigai bus panaudoti J.Furmanavičiui reabilituoti.

„Būtent teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo byloje be mano sutikimo buvo išreikalauti duomenys apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines, todėl teisėjas R.Preikšaitis privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes jis galimai yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Galbūt yra ir kitų asmenų Teisėjų garbės teisme, davusių ar rinkusių 50 Lt J.Furmanavičiaus reabilitacijai, kurie privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Kiekvienam asmeniui privalo būti užtikrinta teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, o šio teismo sudėtyje esant teisėjui R.Preikšaičiui, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu“, - rašo N.Venckienė.