N.Venckienė dėl drausmės bylos prašo Konstitucinio teismo įvertinimo

Neringa Venckienė prašo drausmės bylos nagrinėjimą atidėti ne dėl jos užimtumo darbe, bet ir todėl, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimą iškelti drausmės bylą ji yra apskundusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Penktadienį planuotas N.Venckienės drausmės bylos nagrinėjimas neįvyks. Jau daugiau nei prieš mėnesį teisėja Kauno apygardos teisme yra pasiskyrusi tą dieną nagrinėti bylą, todėl Nacionalinei teismų administracijai išsiųstame rašte N.Venckienė prašo kitą bylos nagrinėjimo posėdį paskirti atsižvelgus į jos darbo tvarkaraštį.

Be to, N.Venckienės nuomone, šios bylos nagrinėjimas Teisėjų garbės teisme neįmanomas ir todėl, kad ji yra apskundusi jai iškeltą drausmės bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmą skundą dėl jai iškeltos drausmės bylos N.Venckienė buvo išsiuntusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jis atsisakė skundą priimti, pareiškęs, kad nei Teismų įstatyme, nei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatuose nekalbama apie šio sprendimo apskundimo galimybę.

Vis dėlto šią teismo nutartį N.Venckienė apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Komisija buvo šališka

Skunde Drąsiaus Kedžio dukters globėja nurodo, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija buvo šališka jos atžvilgiu. Dar prieš teismo posėdį ji prašė nušalinti komisijos narį Laimutį Alechnavičių, kuris Teisėjų mokymo centre pareiškė, kad „turim bėdą teisėją Neringą Venckienę“.

Nors nuomone buvo išsakyta, tačiau komisijos pirmininkui Stasiui Stačiokui tai nepasirodė rimtas argumentas. Esą privačiai pasakyta nieko nereiškia.

„Aš manau, kad nesvarbu, ar L.Alechnavičius viešai ar privačiai išsakė minėtus žodžius, tačiau svarbu, kad jis aplamai išsakė neigiamą nuomonę mano atžvilgiu, todėl manau, kad jo komisijoje, sprendžiančioje man drausmės bylos kėlimo klausimą, būti negalėjo“, - rašo Kauno apygardos teismo teisėja.

N.Venckienė nurodo, kad L.Alechnavičius yra labai artimas teisėjo Remigijaus Preikšaičio, rinkusio 50 litų iš teisėjų Jonui Furmanavičiui reabilituoti, draugas, o tai dar kartą patvirtina, kad jis buvo suinteresuotas iškelti jai drausmės bylą.

Priekaištų D.Kedžio sesuo turi ir komisijos pirmininkui S.Stačiokui. N.Venckienei paprašius posėdį atidėti, nes ji nespėjo susipažinti su visais jai metamais kaltinimais, S.Stačiokas atšovė, kad esą visai nesvarbu ar ji susipažinusi ar ne, tai neturi reikšmės.

„Be to, posėdžio metu manęs paklausė, ar aš dar kalbėsiu su žurnalistais. Manau, kad tokie S.Stačioko išsakyti teiginiai rodo jo išankstinį nusistatymą mano atžvilgiu. Pareiškiu, kad aš su žurnalistais kalbu tik dėl mano brolio ir jo mažametės dukros kančios ir tragedijos, bet ne iš gero, laimingo, patogaus ar prabangaus gyvenimo“, - teismui teigia N.Venckienė.

Su žiniasklaida bendaus toliau

Savo skunde ji nurodo, kad drausmės byla jai buvo iškelta pagal žuvusio pedofilija kaltinto Andriaus Ūso, jo draugės Laimutės Stankūnaitės ir buvusio Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio skundus.

„Aš manau, kad pagal šių asmenų, kurių interesai baudžiamojoje byloje dėl mano brolio mažametės dukros seksualinio išnaudojimo ir mano brolio nužudymo yra skirtingi, skundus man negalėjo būti iškelta byla“, - nurodo N.Venckienė.

D.Kedžio dukters globėja teigia, kad ji bendravo ir bendraus su žurnalistais ir tai daro ne kaip teisėja, o kaip nukentėjusios jos brolio mažametės dukters įstatyminė globėja ir jokiems įstatymams nenusižengia. Atvirkščiai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis reglamentuoja, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.

„Manau, kad visiškai nepriklausomai nuo to, kad aš esu Kauno apygardos teismo teisėja, būdama mažametės nukentėjusios brolio dukros įstatyminė atstovė turiu teisę bendrauti su žiniasklaida ir reikšti savo nuomonę kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis“, - rašo N.Venckienė ir pabrėžia, kad dabar eiliniu prokuroru tapęs K.Betingis paviešindamas dvigubos žmogžudystės bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą pats nusižengė įstatymams ir pažeidė jos kaip teisėjos imunitetą.

Ar taip buvo, turės aiškintis teismas.

N.Venckienė  taip pat neigia, kad ji pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintas pagarbos ir lojalumo valstybei principą.

„Manau, kad aš turiu ne tik teisę, bet ir pareigą reikšti nuomonę apie šią konkrečią bylą, kurioje jau mirę 4 žmonės, kurios tyrimą Seimo sudaryta komisija pripažino kaip aplaidų, nekvalifikuotą ir nekompetentingą. Taigi būtent dėl mano pagarbos ir lojalumo savo valstybei aš kalbu, nes tokioje valstybėje kaip šiuo metu jau darosi nebeįmanoma gyventi. Tik iš pagarbos ir lojalumo valstybei, iš pagarbos ir meilės savo nužudytam broliui, jo mažametei dukrai aš netylėjau ir nesiruošiu tylėti, nes manau, kad mūsų valstybės teisinėje sistemoje tokios tragiškos padėties dar nėra buvę“, - rašo ji.

Teismas – ne uždara akcinė bendrovė

Teisėjų etikos ir drausmės sprendime nurodyta, kad teisėjas privalo darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai, netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo, nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais bei kitais asmenimis pagarbiai, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežeminti teisėjo vardo.

N.Venckienė teigia taip ir padariusi, vos tik sužinojo, kad jos dukterėčia atpažino J.Furmanavičių, ji apie tai iškart pranešė Kauno apygardos teismo pirmininkui.

„Jeigu kalbant apie pagarbą kitiems bendradarbiams, tai aš manau, kad su manimi atsisakę dirbti teisėjai R.Mitkus, G.Koriaginas ir L.Jachimavičius turėjo būti svarstomi ir jiems keliama drausmės byla, bet ne man. Teismas nėra uždaroji akcinė bendrovė ar individuali įmonė, todėl jų atsisakymas buvo pagrindas jiems kelti drausmės bylas, bet ne svarstyti mane“, - įsitikinusi N.Venckienė

Padėti niekas nedraudžia

N.Venckienė atremia ir priekaištus dėl jos broliui rašytų skundų.

 „Aš kategoriškai nesutinku su šiais motyvais, nes būtų tiesiog nežmogiška, neprotinga ir neetiška nepadėti broliui, kurio mažametė dukra buvo seksualiai išnaudota, teisiniais būdais pasiekti tiesą, kad kaltieji būtų nubausti. Aš manau, kad atsisakymas padėti broliui būtų pagrindas man kelti drausmės bylą, bet ne atvirkščiai. Aplamai, nesuvokiama ko tada vertas teisinis išsilavinimas, jeigu būnant teisėja negali padėti teisiniais klausimais savo vieninteliam broliui. Manau, kad yra svarbu, kad aš niekada jokio ikiteisminio tyrimo brolio mažametės dukros išnaudojimo byloje neatlikau, jokios bylos nenagrinėjau, todėl komisijos pirmininko S.Stačioko išsakytas posakis, iškėlus man drausmės bylą, kad „niekas negali būti teisėju savo paties byloje“ yra parinktas visiškai netinkamai, neįsigilinus į buvusią situaciją“ – rašoma skunde.

L.Stankūnaitė įvertino pati save

Kalbėdama apie jos kompiuteryje rastus nešvankių pavadinimų failus, N.Venckienė teigia, kad ją svarstę komisijos nariai nesuvokė failo prasmės ir paskirties.

„Kiekvienas failo kūrėjas pasivadina jį taip kaip nori tam, kad įsimintų ir rastų vėliau. Jokie dokumentai jokioms organizacijoms, įstaigoms ar fiziniams asmenims įžeidžiančiais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais niekada nebuvo siųsti. Tai, kad L.Stankūnaitė mano failų pavadinimus priskiria sau, kad būktai aš ją taip pavadinau, tai yra jos asmeninis reikalas ir toks jos savęs įvertinimas“, - skunde teigia D.Kedžio sesuo.

Anot N.Venckienės, be to, mano kompiuteryje rastų dokumentų, failų pavadinimų svarstymas pažeidžia jos imunitetą, nes ji niekada nedavė sutikimo, kad šie duomenys būtų perduoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Kadangi jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas niekada nebuvo pradėtas, todėl niekas be jos sutikimo negalėjo šių duomenų gauti.

Prašo Konstitucinio teismo įvetinimo

N.Venckienės nuomone Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 rugsėjo 10 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl privalo būti panaikinta ir grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

D.Kedžio dukters globėja taip pat teismo prašo išsiaiškinti, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai nurodantys, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai yra neskundžiami neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kurioje parašyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Todėl ji teismo prašo kreiptis į Konstitucinį teismą, kad šis tai išaiškintų. 


Šiame straipsnyje: KedysVenckienė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių