Nužudytos moters drama: nustatyti pagalbos šauksmą ignoravę pareigūnai

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pripažįsta pareigūnų kaltę dėl tragiško įvykio Klaipėdos rajone, kuomet nuo savo vyro rankos žuvo policijos pareigūnų pagalbos nesulaukusi keturių mažamečių vaikų motina.

Tačiau policijos vadovas vardina ir kitas institucijas, kurio galėjo pakeisti įvykių baigtį: keturiskart dėl smurto prieš tą pačią moterį, dukart - dėl pasipriešinimo pareigūnams teistas vyras realiai buvo paliktas laisvėje.

Kaip žurnalistams po įvykį svarsčiusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio sakė generalinis komisaras, ketvirtuoju teismo sprendimu vyrui jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau iki sprendimo įsigaliojimo jam buvo pritaikyta tik kardomoji priemonė nesiartinti prie aukos ir registruotis policijoje.

„Jis keturis kartus nuteistas dėl tokių veikų, ir nei karto nepaskirta reali laisvės atėmimo bausmė, išskyrus paskutinį, atrodo, sausio 28 dienos sprendimą, pagaliau paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau yra 20 dienų apskundimo terminas, ir nebuvo pritaikyta jokia reali kardomoji priemonė - jis turėjo nesiartinti (prie aukos - red.), registruotis policijoje ir taip toliau“, - sakė S.Skvernelis.

„Žmogus, kuris buvo teistas, keliolika kartų padaręs administracinių teisės pažeidimų, naudojosi mūsų teisinės sistemos liberalizmu, ir tai privedė prie labai tragiško įvykio, dėl kurio mes labai apgailestaujame“, - kalbėjo komisaras.

Vasario 11 dieną Klaipėdos rajone Lūžgalių kaime nužudyta keturių mažamečių vaikų motina. Prieš tragediją moteris skambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešdama, kad jos vyras, kuriam teismo sprendimu uždrausta prie jos artintis, yra jos namuose, todėl ji baiminosi būti sumušta ir prašė, kad į namus atvyktų policijos pareigūnai. Tačiau moteris pareigūnų atvykstant nesulaukė. Žmonos nužudymu kaltinamas vyras.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas pareigūnų veiksmus pavadino neleistinais, tuo pačiu pažymėjo, jog įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje įgyvendinimas stringa. Komiteto vadovas sakė, jog šiuo atveju reikia keisti ir teismų praktiką, galbūt ir griežtinti bausmes už pakartotinį smurtą.

„Vilniaus mieste per vienerius įstatymo galiojimo metus nebuvo priimtas nei karto teismo sprendimas, netaikytos jokios baudžiamojo poveikio priemonės (dėl smurto artimoje aplinkoje - red.), jei šiuo atveju bent buvo taikyta - nesiartinti prie aukos, gyventi skyriumi, tai Vilniuje nebuvo nei vieno tokio sprendimo. Mes galime susilaukti tokių pačių atvejų ir kitose vietose, iš tiesų reikėtų visų pirma keisti požiūrį ir praktiką“, - sakė J.Sabatauskas.

Nors komiteto vadovas Klaipėdos pareigūnų veiksmus sakė esant neleistinus, „nes netgi pagal vidines taisykles buvo reaguota visiškai netinkamai, ne nustatytu laiku“, dėl vadovų atsakomybės siūlė palaukti iki ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Policijos generalinis komisaras sakė, jog Klaipėdos vadovų atsakomybės klausimas bet kokiu atveju bus įvertintas pasibaigus jų kadencijai rudenį. „Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovui, kuriam kaip ir apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) vadovui, rudenį baigiasi penkerių metų kadencija, ir bus vertinamas dėl tolesnės tarnybos pagal būtent visą penkerių metų veiklą. Šiandien tikrai nenoriu vertinti nei vieno pareigūno, kad jis specialiai kažką tyčia padarė, aplaidžiai veikė, bet tas žmogiškas faktorius suveikė“, - kalbėjo S.Skvernelis.

„Visi mes turime prisiimti atsakomybę dėl šių faktų, tik yra ir žmogiškos priežastys. Šiuo atveju nesikrato atsakomybės nei AVPK vadovas, nei policijos komisariato vadovas, nes tai yra jų pareigūnų veiksmai, lygiai kaip ir aš atsakomybę jaučiu, ir tinkamumas dirbti (bus įvertintas - red.)“, - tvirtino generalinis komisaras.

Trečiadienį komiteto posėdyje policijos generalinis komisaras patvirtino, jog pareigūnai, dėl kurių netinkamo pareigų atlikimo Klaipėdos rajone buvo nužudyta policijos pagalbos prašiusi moteris, nustatyti.

„Kalbant apie Klaipėdos rajoną, akivaizdžiai, tarnybinis patikrinimas jau atliktas, yra netinkamas sureagavimas į įvykį. Ir, švelniai tariant, įtariame pareigūnų tam tikros pareigos neatlikimą, kuris sukėlė tokias pasekmes. Kiek tai bus įvertinta baudžiamosios teisės prasme, parodys ikiteisminis tyrimas“, - Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete sakė S.Skvernelis.

Pasak S.Skvernelio, tarnybinio patikrinimo metu „identifikuoti pareigūnai, kurie, mūsų manymu, netinkamai atliko pareigas ir netinkamai sureagavo į šitą įvykį“.

„Deja, būtų kvaila teigti, kad viską padarėme, ką turėjome padaryti, tikrai taip nėra“, - apgailestavo policijos generalinis komisaras.

Jis taip pat pripažino, kad gavus moters pagalbos prašymą vėliau vienu momentu buvo nuspręsta, kad panešimas nebeaktualus. „Aplinkybių seka susidėjo tokia, kad vienu iš momentų buvo priimtas sprendimas, kad nebeaktualus tas pranešimas“, - sakė policijos vadovas.

„Ta seka, nuo pat pradžių, kai buvo pats pirminis pranešimas pateiktas, kaip C kategorijos įvykis, tokių įvykių šiomis dienomis yra vidutiniškai 200, į tiek nesuvažinėsi, todėl patikslina, o trys bandymai patikslinti baigėsi niekuo, nes nebuvo atsiliepta į tą telefoną. Dar po to, pats įtariamasis žmogžudyste skambino į policiją, buvo sujungta, ir prašė konsultacijos dėl teismo sprendimo vykdymo“, - pasakojo komisaras.

S.Skvernelis patvirtino, jog tuo metu, kai policijai jau po moters pagalbos prašymo paskambino pats vyras, teigdamas, jog žmona nori pasikonsultuoti dėl teismo sprendimo (įpareigojimo nesiartinti prie aukos - red.), ji buvo gyva.

Policijos vadovas sakė, jog kai kuriose apskrityse jau įdiegta sistema, kuomet pareigūnai mato visą informaciją apie būstą, iš kurio sulaukta pagalbos prašymo, tačiau Klaipėdoje ši sistema dar neveikia.

„Ateityje, kai kurios apskrityse tai įdiegta yra, Klaipėdoje mes jau artėjame prie to, kada bus kad ir C tipo įvykis, pavyzdžiui, praneša, kad triukšmas bute yra, bus nurodytas tikslus adresas, mes matysime automatiniu būdu, kas tame bute ar name yra įvykę - kokie anksčiau buvo padaryti nusikaltimai, kokie buvo iškvietimai, ar buvo situacija su smurtu artimoj aplinkoj, ar ten gyvenantiems asmenims išduoti ginklai, ar ten gyvenantys asmenys teisti, ir taip toliau, dar vieną žmogiškos klaidos galimybę eliminuosime“, - sakė S.Skvernelis.

Po moters nužudymo Klaipėdos rajone buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris peraugo į ikiteisminį tyrimą dėl pareigų neatlikimo. Tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

„Šio ikiteisminio tyrimo tikslas - nuodugniai išsiaiškinti, ar policijos pareigūnų veiksmuose buvo neveikimo požymių, dėl kurių kilo plačiai visuomenėje aptarinėjamos pasekmės“, - yra sakęs Klaipėdos apygardos prokuratūros išplatintame pranešime cituojamas ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Irmantas Balčiūnas.