Nuteistųjų atostogos – laisvės gurkšniai, padedantys išgyventi

Kai kurie nuteistieji turi teisę į 14 kalendorinių dienų atostogų. Dažnas pyktelėtų: „Jie ir taip atostogauja.“ Į tokius priekaištus už grotų dienas leidžiantys asmenys atsako be užuolankų: atostogos skatina nenusikalsti.

Paskatinimas už darbą

Kaip ir kuo gyvena nuo laisvės aukšta tvora atskirti mūsų tautiečiai, dažniausiai išgirstame tada, kai kurioje nors vienoje iš penkių tokių Lietuvoje esančių įstaigų kyla riaušės, bando pabėgti laisvės ištroškęs nuteistasis ar eilinį kartą mėginama izoliuotiesiems perduoti draudžiamų zonoje turėti daiktų.

Laisvės atėmimo įstaigų administracijos dažniau skelbia apie vykdomas kratas ir už nederamą elgesį skiriamas nuobaudas, nei kalba apie daugumai piliečių taip suprantamą ir saldžius įspūdžius primenantį laiką – atostogas. Ne visi nuteistieji, tik dirbantys, skatinami atostogomis.

„Kauno dienai“ pavyko pasikalbėti su trimis nuteistaisiais, kurie, laisvėje praleidę dešimties dienų atostogas, grįžo tęsti jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės į Kauno tardymo izoliatorių. Ne apie egzotiškas šalis ar kraują stingdančius nuotykius nuteistieji svajojo laukdami atostogų. Pabūti su šeima – paprastas, tačiau geidžiamiausias jų noras.

Sumanymai ir realybė

Duris pravėrė tvarkingas žilstelėjęs vyras. Šyptelėjęs tarė: „Sulaukiau, kad visi mano sūnūs būtų namuose ir pasiprašiau atostogų.“ Taip kalbančio Romualdo (vardas pakeistas) veidas švyti. Jei ne tamsiai žalios spalvos kombinezonas ir marškinėliai, ant kurių užrašyta, kad dirba Kauno tardymo izoliatoriuje ūkio dalyje, nė neįtartum, kad šis vyras su dailiais akinukais laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.

Kitas pašnekovas Ignas atostogavo šių metų pavasarį per Velykas. Tai buvo jo pirmosios atostogos po trijų nelaisvės metų. „Buvau susigalvojęs, kad nuveiksiu visokių darbų, bet nespėjau. Bendravau su šeima, giminėmis“, – pečiais truktelėjo Ignas. Apie atostogas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vyras buvo girdėjęs, tačiau netikėjo, kad jos gali būti realios.

Rekordiškai daug atostogavo Evaldas – net tris kartus. Jis jauniausias – 26-erių, tačiau jam skirta bausmė taip pat išsiskiria – 17 metų nelaisvės. Dar visai neseniai, rugsėjo pradžioje, mėgavęsis atostogomis laisvėje, Evaldas išskiria paskutiniąsias atostogas: per jas pakrikštijo sūnų.

Romantizuota buitis

Romualdas iš visų trijų pašnekovų vyriausias. „Spėjau ir savo upelį aplankyti, ir akmenis upelyje pamatyti, ir savo ąžuolą  aplankiau, seną šulinį... Tos vietos brangios man ir mano šeimai“, – į prisiminimus nuklydo Romualdas.

Paklaustas, kada atostogavo, Romualdas šyptelėjo: „Miškas buvo pilnas uogų ir grybų.“

Be mielų vietų lankymo, vyrui dar buvo susikaupusių buities darbų, kuriuos ėmėsi dirbti su didžiausiu malonumu. Šluoti lapus, rinkti obuolius – dažnam tai atrodo niūri rudens kasdienybė, tačiau Romualdas tvirtino, kad šie darbai išėjus už laisvės atėmimo vietos durų tampa visai kitokie – jie be galo džiugina.

Vyras neslėpė, kad nors ir neilgas pabuvimas su šeima pagerina santykius. Jis ir vėl turėjo progą įsitikinti, kad ta visuomenės ląstelė – šeima – tebelikusi sveika ir stipri.

„Per tas 10 dienų stengiausi, kad šeima pajustų, jog aš esu namuose, kad esu jiems reikalingas“, – pasitikinčiai kalbėjo Romualdas.

Remonto nepradėjo

Ignas juokiasi, kad per jam skirtas pirmąsias atostogas taip ir nespėjo buities darbų nudirbti. Artimieji, giminės ir draugai norėjo švęsti Velykas ir, žinoma, bendrauti.

„Tai kas, kad buvau suplanavęs dukrai suremontuoti kambarį. Ji pareiškė, kad galiu nespėti, todėl geriau nepradėti“, – 16-metės norams Ignas pakluso.

Reklamos srityje dirbęs ir už eurų padirbinėjimą 7,5 metų nuteistas vyras tik ranka numojo: esą sutvarkyta santechnika namuose – tik mažytė smulkmena, palyginti su jausmu, kai pabundi savo namuose.

Pirmosios atostogos Ignui priminė, kad už laisvės atėmimo vietos sienų nereikia rytais rikiuotėje laukti patikrinimo. Ignas juokėsi, kad teorinė galimybė kavą gerti lovoje yra ir laisvės atėmimo vietoje. Esą visi stengiasi sąlygas už spygliuotos sienos susikurti kuo artimesnes jiems įprastai aplinkai, tačiau namų niekas negali atstoti.

Ignas tardymo izoliatoriuje turi teisę išeiti už teritorijos ribų. Jis tvarko izoliatoriaus aplinką. Gatve važiuojančius automobilius, vaikštančius žmones, medžius, keičiančius savo apdarą rudenėjančiomis spalvomis jis mato ne pro grotuotus izoliatoriaus langus.

„Kai gali žengti toliau, į kitą gatvės pusę, sėsti į automobilį ir nuvažiuoti, apima keistas jausmas“, – neslėpė Ignas.

Įprasmino vaikas

Evaldo mintys, prisiminimai ir viltys dabar tesisuka apie vieną žmogų – per atostogas jis pakrikštijo dar metukų neturintį sūnų. Mažylis ramus naktimis – tėtis ir mama galėjo  išsimiegoti, tačiau Evaldas per atostogų dienas žmonai neleido nešioti vaikelio. Mažylis visą laiką buvo ant tėčio rankų.

„Taip, labai laukiau pirmųjų atostogų prieš daugiau nei trejus metus, tačiau pastarosios buvo ypatingos. Kai atsiranda vaikas, viskas kitaip atrodo“, – kalbėjo Evaldas.

Pagal tai, kad vyresnį vaiką palydėjo rugsėjo 1-ąją į mokyklą, galima spėti Evaldą atostogavus rugsėjo pradžioje.

Jaunas vyras trumpai išbėrė, kad buvo susikaupę visokių vyriškų darbų. Evaldas atviravo, kad mama su močiute nuosavame name gyvena vienos, todėl teko pasirūpinti malkomis žiemai. Sukapojo ir sunešė visas į malkinę.

„Jau laukdamas atostogų svajojau tyliai, ramiai praleisti laiką su šeima. Pasisekė – taip ir buvo“, – šypsojosi Evaldas.

Geriausias skatinimas

Visi trys pašnekovai lyg susitarę kartojo, kad grįžti atgal į visuomenę, į realų gyvenimą niekas kitas nepadės – tik šeima. Nepakanka įstatymo numatytų trumpų ar ilgalaikių pasimatymų įkalinimo įstaigoje.

„Mano šeima atvykusi lankyti mane jaučiasi nejaukiai. Dėl manęs jie dvi paras praleidžia kalėjime“, – šeimos auką vertino Ignas.

Patys, atrodo, banaliausi dalykai – maisto gaminimas, ėjimas drauge į parduotuvę – visa tai išėjusiesiems už laisvę ribojančios sienos atrodo prasminga. Būti su šeima, jausti jų artumą – svarbiausi dalykai šiems nuteistiesiems.

„Išvažiuoju kaip į komandiruotę. Pabuvau 10 dienų su šeima. Pasidžiaugiau ir vėl – į komandiruotę“, – išgyventi padedančią filosofiją dėstė Romualdas.

Jis atviravo, kad po metų nesimatymo, grįžus namo, jaučiasi šiokia tokia trintis, tačiau tai greitai išnyksta.

Gyvenimas iš naujo

Ar sunku grįžti po atostogų atgal už sienos, kuri riboja su laisve? Visų trijų pašnekovų atsakymas vienodas: ne. Vyrai leido suprasti, kad tiesiog neleidžia kilti toms emocijoms, su kuriomis paskui būtų labai sunku laukti paskutinės nelaisvės dienos.

Visi trys pašnekovai pabrėžė, kad atostogos laisvėje – geriausia skatinimo priemonė, kokią galima sugalvoti nuteistiesiems.

„Kai žinai, kad neturėdamas jokių nuobaudų gali tikėtis dešimt dienų praleisti su šeima namuose, nesinori krėsti kažkokių kvailysčių“, – atviravo Ignas.

Nuteistieji paneigė mitą, esą išėjus sunku suvaldyti viliones negrįžti tęsti bausmės. „Kokia prasmė? Slapstytis arba dar trys nelaisvės metai už pabėgimą“, – greitai suskaičiavo Ignas.

Jo žodžius patvirtino Evaldas: „Vienintelė mintis, kuri neapleidžia grįžus iš namų, – kuo greičiau atlikti skirtą bausmės laiką ir pradėti gyvenimą iš naujo.“

Komentaras

Arvydas Venclovas

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas

Atostogos prieinamos toli gražu ne kiekvienam nuteistajam. Pagrindinė sąlygas tikėtis atostogų – nuteistasis turi dirbti. Išdirbęs 11 mėnesių, jis gali kreiptis į įstaigos administraciją ir prašyti atostogų. Be jokios abejonės, jis neturi būti baustas, laisvės atėmimo vietos įstaiga turi žinoti jo socialinius ryšius – apie šeimą, artimuosius. Tol, kol nuteistajam skiriamos atostogos, atliekama daug procedūrų. Tikrinama psichologinė nuteistojo būklė ir daugelis kitų svarbių dalykų. Visada yra rizika nuteistąjį išleisti atostogų, tačiau kol kas dar nepasitaikė, kad po skirto laiko kuris nors negrįžtų. Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pastebi, kad atostogos nuteistuosius veikia labai skatinamai. Izoliatoriuje yra 30 darbo vietų. Šiuo metu dirba ir bausmę atlieka 29 nuteistieji.

Skaičiai ir faktai

Kalėjimų departamento spalio 8 d. duomenimis, įkalinimo įstaigose yra iš viso 9 761 asmuo, iš jų – 8 447 nuteistieji, 1 314 – suimtieji.

Kalėjimų departamento duomenimis pernai atostogavo 14 nuteistųjų.