Neteisėtai pasinaudoti ES lėšomis bandė ir melioratoriai, ir valdininkai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Generaline prokuratūra baigė du ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Atliekant statybos ir melioracijos darbus, Biržų ir Utenos rajonuose vykdytuose projektuose apgaule įgyta daugiau nei 1 milijonas litų. Kaltinimai pareikšti penkiems uteniškiams ir trims biržiečiams. Be to, kaltinimai pareikšti ir dviem juridiniams asmenims – melioracijos darbus atliekančioms bendrovėms.   

Pirmajame baigtame tyrime tarp kaltinamųjų – Utenoje registruotos akcinės bendrovės „UM“ generalinis direktorius, vyriausioji finansininkė, statybos darbų vadovas, o Utenos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams pareikšti kaltinimai ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba. 

Įtariama, kad sukčiaujant ir klastojant dokumentus įgyta 531 tūkstančių litų Europos Sąjungos paramos lėšų.  

Tyrimo metu išaiškinta, kad 2005 metų pabaigoje  Nacionalinė mokėjimo agentūra pasirašė 1 793 400 litų vertės paramos sutartį su Utenos rajono savivaldybės administracija dėl projekto „Utenos rajono Biliakiemio ir Jotaučių kadastrinių vietovių griovių, jų statinių ir Seterečiaus užtvankos rekonstrukcija“ įgyvendinimo.

Pagal sutartį 90 procentų reikalingų lėšų finansavimas buvo numatytas iš Europos Sąjungos lėšų, 10 procentų į projektą turėjo investuoti pati savivaldybė.

Projekte numatytiems darbams atlikti Utenos r. savivaldybės administracijos paskelbtą  viešųjų pirkimų konkursą laimėjo tos pačios savivaldybės tarybos nario vadovaujama akcinė bendrovė „UM“, nors jos pajėgumas neatitiko skelbto konkurso sąlygų.

Viešojo pirkimo rezultatus pripažinus niekiniais, antrajame pirkimų konkurse buvo akivaizdžiai sušvelninti reikalavimai būsimam rangovui. Iš ankstesniame konkurse buvusių vienuolikos reikalavimų liko tik du, palankūs AB „UM“. Be to, komisija į derybas pakvietė tik šį vienintelį rangovą.  

Tyrimo metu buvo nustatyta ir daugiau klastočių, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo faktų. Kreipdamasis į Utenos r. savivaldybės nuolatinę statybos komisiją, kurios pritarimo reikėjo statybos leidimui gauti, tarnautojas pateikė jai melagingus duomenis apie statinio techninį darbo projektą, šio projekto ekspertizės išvadas, techninės priežiūros vadovą, nors žinojo, kad duomenys melagingi.

Atskleista, kad Nuolatinė statybos komisija projektui pritarė nepareikalavusi parengto techninio darbo projekto, neatlikusi projekto ekspertizės, nepaskyrusi techninės priežiūros vadovo ir t. t.

Apie tai žinojo komisijos posėdyje dalyvavęs Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento inspektorius, kuris, nepaisydamas šių aplinkybių, išrašė statybos leidimą. Įteikus šiam valstybės tarnautojui  pranešimą apie įtarimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jis pripažino kaltę ir, atsižvelgiant į teigiamą charakteristiką, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriui.

Tyrimo metu nustatyti ne tik dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktai, tačiau ir buhalterinės apskaitos, kurioje fiksuotas projekto įgyvendinimas, pažeidimai. FNTT tyrėjai surinko duomenų, kad į AB „UM“ atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras įtraukė ir pateikė apmokėti Utenos r. savivaldybės administracijai melagingus duomenis apie AB „UM“ sąnaudas. Bendrovės pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad projektui įgyvendinti atlikta darbų už 1 686 758 litus, tačiau atliekant tyrimą paaiškėjo, kad net 531 078 litai iš jų nebuvo pagrįsti jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Dalį apgaule įgytų pinigų kaltinamieji panaudojo įmonės parduotuvėje, nevykdžiusioje realios veiklos. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nustatyta, kad išvengdama mokesčių valstybei parduotuvė fiziniams asmenims, tarp kurių yra ir politikų, ir tarnautojo giminaičių, mokėdavo už neva įmonės transporto priemonių remontui reikalingas detales, tačiau realiai tokių prekių nepirkdavo.

Antrajame tyrime kaltinimai pareikšti Rinkuškių kaime (Biržų r.) registruotos melioracijos sistemos statybos ir remonto darbus atliekančios bendrovės generaliniam direktoriui, bendrovės statybos vadovui  ir vyriausiajai buhalterei. Įtarimai pareikšti ne tik trims darbuotojams, bet ir juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2005 m. vasaros iki 2006 m. rudens bendrovė vykdė daugiau nei 1,7 milijono litų vertės užsakovo – Biržų rajono savivaldybės administracijos –  Tatulos upelio baseino melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą. Išaiškinta, kad bendrovės generalinis direktorius kartu su statybos vadovu ir vyriausiąja buhaltere suklastojo išlaidas patvirtinančius dokumentus: statybos darbų žurnalus, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras.

Bendrovė dokumentuose įrašė, kad jos darbuotojai gavo gerokai didesnius atlyginimus, nei realiai buvo sumokėta. Buvo klastojami ne tik darbo užmokesčio, bet ir statybinių mechanizmų naudojimo ar medžiagų įsigijimo dokumentai.

Pavyzdžiui, bendrovės dokumentuose įrašyta, kad melioracijos darbams prie Tatulos upelio ji įsigijo skaldos, nors realiai tokios statybinės medžiagos nepirkta – vietoj jos naudoti laukuose surinkti didesni akmenys.

Patvirtinti faktai, kad bendrovė už atliktus statybos darbus beveik puse milijono litų apgaule padidino realias Biržų rajono savivaldybės administracijos išlaidas.

Pastarasis tyrimas atskleidė, kad ir Biržų savivaldybės administracijos projektui išduotas statybos leidimas buvo suklastotas, net nepasivarginta jo svarstyti Nuolatinėje statybos komisijoje. Įtarimai dėl to pareikšti Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento inspektoriui, kuris savo kaltės neneigė.

Pagal inkriminuojamas nusikalstamas veikas už apgaule įgytą daugiau nei vieną milijoną litų  Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų kaltinamiesiems iš Utenos ir Biržų gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.