Nepažinta uosto pusė gąsdina gyventojus

Klaipėdiečiams bandoma įvaryti baimę, kad uostas jiems kelia grėsmę. Internete ir gatvėse platinama informacija, kuri ragina nepritarti chemijos produktų krovai Klaipėdos uoste.

Baugina prieš rinkimus

Klaipėdiečiai miesto valdžiai perdavė peticiją, kuri vadinasi "Ne - chemijos pramonės plėtrai Klaipėdos centre". Joje būvo tokie komentarai: "Noriu saugaus gyvenimo ir švaraus oro", "Sveikata brangesnė už pelną", "Jokiu būdu negalime leisti nuodyti mūsų aplinkos ir sveikatos!". Peticiją pasirašė beveik tūkstantis žmonių. Gyventojai teigė bijantys, kad prie jų namų bus kraunamos pavojingos medžiagos.

Nepasitenkinimas keliamas dėl Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" ketinimų krauti pavojingus krovinius. Peticijoje skelbta, kad tai savaime užsidegančios, oksiduojančios, toksiškos, radioaktyvios, ardančios medžiagos.
Kompanijos "Bega" technikos direktorius Laimonas Rimkus mano, kad peticija yra politikų rinkimų triukas.

"Mūsų kompanija nekrauna to, kas būtų neleidžiama ar kenktų gyventojams. Krova yra griežtai kontroliuojama. Visa informacija apie pavojingus krovinius yra vieša",- tvirtino L.Rimkus. Jis teigė, kad "Bega" gyventojams dalija lankstinukus apie galimus pavojus ir kaip nuo to apsisaugoti. Bendrovė, anot L.Rimkaus, atliko ir poveikio aplinkai vertinimą, kurio išvados yra palankios.

Praneša apie pavojus

Gyventojus apie krovą ir galimus pavojus stengiasi informuoti ir kitos uosto bendrovės.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) pradėjo platinti lankstinukus apie galimus pavojus įvykus avarijai.

"Mes nuolat pranešame žmonėms, kokias medžiagas laikome ir krauname, kaip elgtis įvykus avarijai",- sakė kompanijos saugos darbe skyriaus viršininkas Edmundas Norvaiša. Jis teigė, kad pašto dėžutėse radę informacinius lapelius žmonės išsigąsta, mano, kad įmonė pradėjo naują veiklą. "Jokių naujų medžiagų KLASCO nepradėjo krauti. Tiesiog pranešame žmonėms, ką reikėtų daryti, jei įvyktų avarija",- kalbėjo E.Norvaiša. KLASCO platinamą informaciją galima pasižiūrėti ir internete, savivaldybės civilinės saugos tarnyboje.

Bendrovė "Klaipėdos nafta" yra sukūrusi gyventojų informavimo sistemą. Ypatingas dėmesys skiriamas melnragiškiams, kurie yra arčiausiai. "Klaipėdos naftoje" įvykus avarijai, informacija pirmiausia būtų perduota Melnragės seniūnijai. Taip pat pasigirstų sirenų gausmas. Molo gatvėje yra pakabinti specialūs garsiakalbiai, per kuriuos gali būti skelbiamas pranešimas.

"Sulaukiame gyventojų skambučių dėl nemalonaus naftos produktų kvapo. Bendrovės teritorijoje specialiais prietaisais patikrinę oro užterštumą, gyventojus nuraminame, kad kvapas sklinda ne iš mūsų terminalo. Nepasitenkinimas ir kalbos, kad teršiame aplinką, dažniausiai kyla dėl nežinojimo",- teigė "Klaipėdos naftos" atstovas spaudai Eugenijus Viliūnas.

Apie bendrovėje "Klaipėdos nafta" kraunamas medžiagas galima sužinoti internete ir pačioje kompanijoje. Su gyventojais nuolat bendrauja ir bendrovės gamybos direktorius Gediminas Vitkauskas.

Žinios padeda apsisaugoti

Dalis uosto bendrovių vengia skelbti pranešimus gyventojams apie kraunamas pavojingas medžiagas. Laikomasi nuostatos, kad daugiau kalbų apie pavojų gąsdina žmones. Su tokia nuostata nesutiko Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktorius Stanislovas Kučinskas.

Jo nuomone, klaipėdiečius gąsdina cheminis pavojus, nes mažai apie tai žino. "Gyventojai turi ir patys domėtis. Kuo daugiau žinai, kaip apsisaugoti nuo avarijų, tuo jos mažiau gąsdina. Neprisimenu atvejo, kad žmonės būtų teiravęsi, kokį pavojų kelia šalia įsikūrusios bendrovės. Ši informacija yra viešai prieinama ir kiekvienas gali pasidomėti", - dėstė S.Kučinskas.

Jis mano, kad gyventojams yra labai svarbu žinoti, kas laikoma ir kraunama šalia esančiose bendrovėse. "Vienos medžiagos sklinda oru ir jas galima atpažinti pagal kvapą, pavyzdžiui, amoniaką, kitos sprogsta. Sieros rūgštis nudegina odą. Naftos produktai pavojingi, kai šalia yra ugnis. Cheminės medžiagos labai greitai veikia, todėl reikia žinoti, koks pavojus slypi už bendrovės teritorijos ir būti pasiruošusiam",- perspėjo S.Kučinskas. Jis patarė įvykus nelaimei pirmiausia išklausyti pranešimų per radiją ar televiziją. Jei gresia cheminis pavojus, geriausia evakuotis.

Vertinami uosto pavojai

Pagal Vyriausybės nutarimą, pavojingų objektų savininkai turi pranešti žmonėms apie keliamą grėsmę. Taip pat gyventojai turi teisę žinoti, jei įmonėje pradėta krauti nauja medžiaga.

Pavojingais objektais laikomos tos, kur sukaupiami dideli kiekiai pavojų keliančių medžiagų. Lietuvoje be šalies įstatymų laikomasi dar griežtesnių ISO standartų.
"Visos ypač pavojingomis laikomos uosto bendrovės į saugumą žiūri rimtai. Pačios organizuoja įvairius mokymus ir pratybas, nuolat informuoja gyventojus. Rimtų pastabų joms neturime", - tvirtino S.Kučinskas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus civilinės saugos specialistė Audronė Karmazinienė teigė, kad informacija apie uosto pavojingus objektus gyventojams yra prieinama. Kiekviena įmonė yra paruošusi rizikos analizę. Numatomos ir pavojaus zonos nelaimės atveju.

Miesto savivaldybės civilinės saugos tarnybos duomenimis, jei užsidegtų "Klaipėdos naftos" naftos produktų saugyklos, pavojaus zona nuo jos būtų pustrečio kilometro. Įvykus nelaimei KLASCO sandėliuose, pavojaus zona siektų beveik kilometrą.

Trys pavojingumo klasės

Praėjusią savaitę specialiai sudaryta komisija tikrino pavojingiausiojo - trečiojo lygio objektus. Uosto teritorijoje yra keturios tokios bendrovės - KLASCO, "Bega", "Krovinių terminalas ir "Klaipėdos nafta" bei septynios mažesnio pavojingumo įmonės.
KLASCO Jūrų perkėlos terminale kraunama amonio salietra, kuri, susimaišiusi su degiomis medžiagomis, gali sprogti. Tokiu atveju būtų sužaloti žmonės, esantys iki 368 metrų nuo sprogimo šaltinio. Bendrovėje sandėliuojamas ir monoetilenglikolis. Žmogui pavojingi šios medžiagos garai. Nelaimės atveju pavojinga žmonėms zona - vienuolika metrų.

Bendrovės "Krovinių terminalas" ir "Klaipėdos nafta" prie pavojingų objektų priskirti, nes juose laikomi dideli kiekiai naftos produktų. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega" per parą krauna apie 60 tūkst. tonų skystų, birių ir supakuotų trąšų. Bendrovė turi 100 tūkstančių tonų talpos birių trąšų sandėlius. Yra apie 40 tūkst. tonų skystų trąšų talpyklų. Dėl didelio trąšų krovos kiekio ji taip pat priskirta prie trečiojo lygio pavojingų objektų.
Pavojingais laikomi ir šaldytuvai, kuriuose yra amoniako. Uoste yra keturi tokie šaldytuvai. Jie priskirti prie pirmojo lygio pavojingumo objektų. Antrojo lygio pavojingumo objektų uoste nėra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių