Lietuvoje kasmet išplaunama iki pusės milijardo nelegalių litų

Kasmet Lietuvoje gali būti legalizuojama iki pusės milijardo litų šešėliniu būdu įsigytų pinigų. Dalis jų atitenka partijoms ir atskiriems politikams.

Seime gimdomos idėjos ir pasiūlymai, kaip turėtų būti ryžtingiau kovojama su nelegaliomis lėšomis, panaudojamomis politinėse kampanijose, nes šis reiškinys kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Dalis lėšų „nusėda“ politikoje

Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas paskelbė turįs duomenų, kad kasmet Lietuvoje į legalų verslą gali būti investuojama apie apie pusė milijardo šešėlinių litų. „Šešėlinių pinigų panaudojimas kelia nerimą. Nekonkretizuosiu, nors ir turiu gana konkrečius pavyzdžius ir įtarimus, kaip šešėliniai pinigai legalizuojami per įvairias įmones. Pavyzdžiui, skelbiant tam tikrus konkursus“, - sakė jis.

„Dabar kontrabandos ar kokiu kitu nelegaliu būdu gautas lėšas galima gana nesunkiai panaudoti nusiperkant tam tikrų įmonių akcijas. Neretai tos įmonės turi finansinių problemų, todėl nesunkiai yra įsigyjamos. Kartais jos pretenduoja į nemenką europinę paramą“, - spaudos konferencijoje pasakojo komiteto vadovas.

NSGK pirmininkas įtaria, kad dalis šitokiu būdu legalizuotų lėšų yra panaudojamos politinėje veikloje: „Kiek teko mums patirti ir kiek gauname žinių, yra svarbu pabrėžti, kad tokios lėšos yra naudojamos politinei veiklai, kartais savivaldos, o kartais ir nacionaliniu lygmeniu. Šešėlis turi savo politinę įtaką. Tie, kurie stambiais mastais užsiima kontrabanda ir į jų kišenes patenka šimtai milijonų litų, tai galit skaičiuoti, kiek patenka politinėms jėgoms ar tiems, kurie nori ateiti į politiką. Tikrai ne visi pinigai, bet tam tikra dalis gali būti – nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių“.

Pastebi suaktyvėjimą

A.Anušauskas nedetalizavo, kokios partijos ar politikai gali būti finansuojamos išplautais pinigais. Tačiau NSGK vadovas paminėjo, kokia tokio finansavimo viena galimų schemų – kontrabandinės lėšos panaudojamos įsigyjant tam tikrų įmonių akcijas, investuojant į bendroves, o vėliau tos bendrovės remia atitinkamas partijas ar politikus. Tokioms įmonėms paprastai atsidėkojama palankiais viešųjų pirkimų konkursais. „Tuo užsiima nuo marginalinių iki parlamentinių partijų. Ir dabar stebime suaktyvėjimą“, - kalbėjo jis.

Prieš porą savaičių A.Anušauskas paminėjo, kad kai kurios partijos gali būti maitinamos kontrabandinėmis lėšomis. Esą tuo labiausiai užsiima politikai, dirbantys pasienio su Rusijos Kaliningrado sritimi regionuose, kur kontrabanda vyksta ypač dideliais mastais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pripažino, kad tokia problema egzistuoja. „Esu išrinktas Tauragės apygardoje. Tai probleminė apygarda, ji šalia trečiosios šalies, kur veikia atitinkama muitų politika. Žmonės pas mane į susitikimus ateina, pasakoja įvairiausias istorijas apie tai, kaip šešėlis yra legalizuojamas, kokiais mastais tai yra daroma. Jie, aišku, kišenėje neturi įrodymų, bet vis dėlto mato, kas darosi“, - sakė S.Šedbaras.

Jo nuomone, trūksta koordinacijos tarp įvairių institucijų, kurios turi kovoti su kontrabanda ir šešėlinių lėšų legalizavimu. „Reikia bandyti sodinti prie bendro stalo visus ir tartis, kaip su tuo efektyviau kovoti“, - teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas.

Trūksta koordinavimo ir griežtų įstatymų

Prie kovojančiųjų su tokiais reiškiniais yra priskiriamos įvairios specialiosios žinybos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Pasienio tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybės saugumo departamentas, taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos. „Daug kas turi tokių duomenų. Bet realizavimas kol kas stringa. Reikalingas veiklos koordinavimas, sukurtas kovos mechanizmas“, - sakė A.Anušauskas. „Mes ne viską iš karto suprantame, ne viską galime pamatyti. Bet yra ir tam tikro institucijų blaškymosi, yra įstatymų trūkumų“, - pridūrė jis.

NSGK vadovas apgailestavo, kad prieš šešerius metus tuometinė socialdemokratų valdžia panaikino įstatymą dėl galimai nelegaliai įsigytų pinigų pagrindimo ir pajamų teisėtumo. „Sakyta, kad tai galima bus daryti vadovaujantis kitais įstatymais. Bet per šešerius metus nieko tokio nebuvo padaryta, nesukurtas joks mechanizmas. Valstybė neturi pakankamų teisinio pagrindo užkirsti tam kelią, negali konfiskuoti nelegaliai įsigytą turtą. Kai kada šešėlinių pinigų legalizavimas peržengia Lietuvos sienas ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, - pabrėžė A.Anušauskas.

Jis siūlo griežtinti įstatymus, kad jie galėtų padėti kovoje su šešėlinių pinigų legalizavimu ir jų panaudojimu politikoje. „Iš tikrųjų galbūt netgi turėtų būti peržiūrimi rinkimų rezultatai. Tai gali atmušti norą užsiimti tokiais reikalais“, - pasiūlė NSGK vadovas.

A.Anušauskas informavo išsiuntinėsiąs įvairioms specialiosioms institucijoms pasiūlymus pasvarstyti, ką reikėtų daryti šioje srityje ir lauksiąs iš jų atitinkamos reakcijos. NSGK pirmininkas tikisi, kad jau per 2011 metų vasarį įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų kampaniją pavyks teisinėmis priemonėmis sumažinti šešėlinės ekonomikos įtaką politikai.


Šiame straipsnyje: Anušauskaskontrabanda

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių