Lietuviai su latviais įvykdė fiktyvių prekių sandorių už 15,6 mln. litų

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) išaiškino penkis šiauliečius, kurie vykdė fiktyvią prekybą buitine technika, mobiliaisiais telefonais, jų priedais su Latvijoje registruotomis įmonėmis.

Tyrimo metu išaiškinta, kad iš viso išgalvotų prekių Latvijos įmonės pardavė už daugiau nei 15,6 milijono litų, vėliau visos prekės tariamai buvo parduotos toms pačioms latvių bendrovėms. Įtariama, kad nuo šios sumos Latvijoje galėjo būti išvengta mokėti pridėtinės vertės mokestį.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos ir Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame šiauliečiai kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėta įmonių veikla, apgaulingu ir aplaidžiu bendrovių apskaitos tvarkymu.

Trečiadienį baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Pasak FNTT, išaiškinta, kad 41-ų metų R.E. Šiauliuose 2007 metais suorganizavo ir subūrė organizuotą grupę, į kurios veiklą įsitraukė 58-erių V.B. ir 46-erių A.Z.

Organizuotos grupės nariai įsigijo dvi Šiauliuose registruotas uždarąsias bendroves, o dar vieną naudojo vykdydami nusikalstamą veiklą.

Nustatyta, kad įmonės buvo įsigytos siekiant už piniginį atlygį gaminti netikrus bendrovių dokumentus, imituoti vykdomą legalią įmonių veiklą. Vienos iš uždarųjų akcinių bendrovių direktore buvo paskirta organizuotos grupės nario pažįstama moteris, kuriai už atlygį atveždavo pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus.

Kitos bendrovės vadovu tapo kaltinamasis A.Z. Tyrėjai nustatė, kad organizuotos grupės nariai kaip stengėsi slėpti neteisėtą įmonių veiklą - samdė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų firmas, deklaravo pirkimo-pardavimo sumas, nuomojo patalpas, kuriose neva turėjo būti sandėliuojamos prekės. Kilus įtarimams dėl vykdytų sandorių teisėtumo, keletą kartų, dalyvaujant Mokesčių inspekcijos darbuotojams, prekės buvo atvežtos ir iškrautos nuomojamame sandėlyje.

Tačiau iš karto po patikrinimo buvo išrašyti pardavimo dokumentai ir prekės išsiųstos atgal į Latviją. Užfiksuota, kad į antrosios bendrovės sandėlį prekės visai nebuvo atvežtos, o trečioji bendrovė neturėjo nei prekių, nei patalpų joms sandėliuoti.

FNTT tyrėjai atskleidė, kad prekės tariamai buvo įsigytos iš septynių Latvijos uždarųjų bendrovių.

Įtariama, kad nuo šios sumos Latvijoje galėjo būti išvengta mokėti pridėtinės vertės mokestį. Nustatyta, kad šiauliečių atidarytas bendrovių sąskaitas realiai valdė ne jie, o patys latviai, kuriems buvo atiduoti iš banko paimti sąskaitų valdymo kodų generatoriai.

Nustatyta, kad prie bendrovių banko sąskaitų iš tiesų buvo jungtasi tik Latvijoje, iš kai kurių sandorių schemose dalyvavusių Latvijoje registruotų įmonių naudojamų IP adresų.

Latviai patys valdė banko sąskaitas, darė pavedimus bei perduodavo šiauliečiams pasirašyti pagamintus netikrus dokumentus, o pastarieji už šias paslaugas gaudavo ir tarpusavyje pasidalydavo nuo prekių apyvartos priklausantį 1-2 procentų mokestį, kurį grynaisiais pinigais iš latvių paimdavo vienas iš kaltinamųjų.

Pasak FNTT, žala Lietuvos valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes prekių, kaip pridėtinės vertės objekto, šalyje nebuvo.

Kaltinamiesiems už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.