Lietuviai primityviai saugo savo būstą

Prasidėjus atostogų ir kelionių metui ne vienas suka galvą, kaip apsaugoti savo namus nuo ilgapirščių. Vieni savo namus patiki akyliems kaimynams, kiti pasitiki grotomis ir šarvuotomis durimis, treti įsirengia signalizaciją.

Bendrovė „RAIT" atlikta tyrimas parodė, kad  Lietuvos gyventojai savo būstą bando apsaugoti primityviais metodais. Dažniausiai namus saugo šunys ir šarvuotos durys, o išvykus - kaimynai. Apklausos duomenimis, į saugos tarnybas šiuo klausimu kreipiasi mažiau negu 3 proc. šalies gyventojų. Bendrovė „RAIT" tyrimą atliko saugos tarnybos „Sigreta" užsakymu.  

„Šuo namuose yra gerai, bet vagys turi specialių priemonių šunims sutramdyti", - sakė Viešosios policijos Apsaugos tarnybos Kauno skyriaus viršininkas Kęstutis Jankauskas. Anot jo, šarvuotos durys pačios savaime nėra rimta apsauga, jeigu į jas įstatyta primityvi spyna. Tačiau žmonės dažnai galvoja, kad šarvuotos durys nuo vagių apsaugos ir juos, ir jų turtą .

Išvykdami atostogauti, žmonės neturėtų apie tai girtis visiems pažįstamiems ar net nepažįstamiems žmonėms. Ypač apie tai reikėtų pasikalbėti su vaikais, nes vagišiai moka iš jų išgauti reikalingos informacijos apie išvykimą, namie esančius vertingus daiktus, pinigus.

„Nusikaltėliai gana dažnai tikrina namus ir butus išmušdami langą arba išlauždami pirmąsias duris. Jie laukia, ar kas nors sureaguos į jų veiksmus, ar ne. Jeigu reakcijos nėra, vagys veikia toliau", - teigia Kęstutis Jankauskas. Jo įsitikinimu, norint apsaugoti savo turtą, reikia atkreipti dėmesį ne į pavienius saugos elementus, bet į visą visumą.

Turi būti patikimos durys ir geras jų užraktas, įstiklintas arba net grotuotas balkonas ir  įrengta signalizacija. „Iš patirties galiu pasakyti, kad įrengus signalizaciją, reikia ją pajungti prie saugos tarnybos pulto. Jeigu signalizacija suveikia, į tai turi būti reaguojama. Jeigu signalizacija kauks, o niekas nereaguos, vagims tai bus ženklas, kad kliūčių vogti nėra", - sakė Viešosios policijos Apsaugos tarnybos pareigūnas. Anot jo, šiemet Kauno apskrityje vagys nebuvo įsilaužę nė į vieną jų saugomą privatų būstą.

Kauno apskrityje Apsaugos tarnyba saugo daugiau kaip keturis tūkstančius privačių objektų. Miesto teritorijoje ši tarnyba butą saugo už 50 litų , namą - už 60 litų per mėnesį. Rajone paslaugos kaina priklauso nuo atstumo iki objekto, nuošalumo ir pan.

Bendrovės „RAIT" atlikto tyrimo duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, norėdami apsaugoti turtą, namuose nelaiko vertingų daiktų, pinigų bei lauko duryse turi keletą spynų. 14 procentų gyventojų draudžia namų turtą, 6 procentai apsitvėrę tvora, o 4 procentai apklaustųjų turi „saugias" vietas, seifą namuose.

K. Jankausko nuomone, turto draudimas gali padengti vagystės metu patirtus nuostolius, tačiau labai svarbus psichologinis momentas. Neretai žmonės po vagystės ilgai negali pamiršti patirtos moralinės skriaudos. „Tačiau draudimas yra dar vienas viso saugos komplekso elementas", - įsitikinę pareigūnas.

Kęstutis Jankauskas apgailestauja, kad pas mus nelabai veikia saugios kaimynystės principas. „Lietuvoje žmonės labai keistai žiūri į kaimynų turtą. Jeigu jau vagia, svarbu, kad ne mano", - sakė Apsaugos tarnybos viršininkas.

kaunodiena.lt nuotr.

Vien spyna nuo vagių gali ir neapsaugoti