Kontrabandininkas: dažniausiai žinom, kas, ką, kur ir kada tikrins

Nubudę 2013-aisiais pamatėme ne tik didesnį skaičių kalendoriuose, bet ir degalinių švieslentėse 12 ct ūgtelėjusią dyzelino kainą. O jau kovą ir cigaretes rūkoriai pirks vidutiniškai 30 centų brangiau. Biudžeto prievaizdai trina rankomis, kad į šalies taupyklę bus surinkta daugiau, tačiau yra verslininkų, kurie rankas trina dar džiaugsmingiau, nes žino, jog daug didesnį pyrago gabalą nukniauks jie.

LRT televizijos laida „Pinigų karta“ gavo išskirtinį interviu su Tomu, kurio pagrindinis pragyvenimo šaltinis – cigarečių kontrabanda.

„Jei tai nėra tavo verslas, tada sunku, tikrai pagaus. Bet jei tuo užsiimi profesionaliai, tada lengva. Juk tai yra darbas kaip ir visi kiti. Tik šiek tiek geriau apmokamas ir šiek tiek pavojingesnis“, – „Pinigų kartai“ atviravo kontrabandininkas.

Tomas gyvena mažame provincijos miestelyje. Prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis. Pats per sieną pervežinėja retai. Bet tenka.

Dyzelinas – ekonomikos variklis

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigia, kad dyzelinui taikomas minimalus akcizas todėl, jog tai pagrindinis Lietuvos „ekonomikos kuras“.

„Dyzelinu varomas komercinis transportas, kuris yra pagrindinis mokesčių mokėtojas ir pats dyzelinis kuras yra pagrindinis verslo variklis. Atsižvelgiant į vežėjų prašymus, į asociacijos prašymus, mūsų vyriausybė nusprendė įsivesti minimalų akcizą, kokį tik galėjo“, – aiškina L. Vosylius.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas sako, kad Lietuva jau patyrė, kokių skaudžių padarinių atneša pasirinktas didesnis nei minimalus akcizo didinimas. Prieš kelerius metus šalyje įvestas 21 procentų didesnis akcizo tarifas benzinui į biudžetą tiek, kiek tikėtasi lėšų nesunešė, o kontrabandinio kuro paklausą išaugino it ant mielių.

Nedidelės transporto paslaugas teikiančios įmonės savininkas Mečislavas Atroškevičius sako, kad šis dvylikos centų už litrą dyzelino pabrangimas pareikalaus papildomų keliolikos tūkstančių litų per mėnesį. Kadangi vežėjų versle konkurencija didelė, branginti paslaugų verslininkas negalės.

„Mes turėsime ieškoti savo vidinių resursų. Pervežimams į Vokietiją iš Lietuvos kokį 10-15 metų kainos nesikeitė. O mes žinom, kiek daug pasikeitė: anksčiau buvo Vokietijos markės, dabar eurai, o euras buvo keičiamas vienas prie dviejų“, – aiškina smulkus vežėjas Mečislavas Atroškevičius.

„Taip pat nereikia pamiršti, kad nauji metai prasideda ne tik akcizų pakilimu, bet ir minimalios algos padidinimu. Kitaip tariant, kai kurios įmonės turėtų patirti visą puokštę mokesčių padidinimų, dėl ko jų sąnaudos turėtų išaugti. Greičiausiai taip, bet skirtingose prekėse, skirtingose rinkose bus skirtingi rezultatai, bet paskatų kainoms mažėti nėra, tai yra faktas“, – kainų brangimu neabejojo Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas.

Kontrabanda sudaro maždaug trečdalį Lietuvos ekonomikos

Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro maždaug trečdalį bendrojo vidaus produkto. Šiuo rodikliu mes lyderiaujame Europos Sąjungoje, praneša pirmadienio „Pinigų karta“.

Kiek daugiau nei 30 procentų nelegalių pajamų sudaro pinigai, gauti iš kontrabandos. Dėl nelegaliai įvežamų cigarečių, valstybė praranda maždaug 11 milijonų litų. Kontrabandinis kuras Lietuvoje sudaro maždaug 15-20 procentų visos kuro rinkos. Laisvosios rinkos instituto praėjusių metų paskaičiavimais, užsipylus penkiasdešimt litrų degalų, valstybė prarasdavo 118 litų pajamų. Padidinus akcizą dyzelinui, praradimai tik didėja.

Laisvosios rinkos instituto vadovas Ž. Šilėnas pastebi, kad šalies valdžia didindama mokesčius tarsi pamiršta, jog šalia mūsų yra dvi didžiulės rinkos – Rusija ir Baltarusija, kuriose akcizinės prekės yra istoriškai pigesnės. Pasak Ž. Šilėno, ryšys tarp akcizo didinimo ir šešėlinės ekonomikos augimo yra akivaizdus, tačiau tiksliais skaičiais jį nusakyti sunku.

„Sunku pasakyti vienareikšmiškai, kad 3 procentais padidėjus akcizui, 3 procentais išauga kontrabandos mastai. Taip tikrai nėra, tačiau, manau, kad pagrindinis veiksnys šioje vietoje yra kuo didesnis kainų skirtumas, tuo didesnis kiekis gabenamas per sieną nelegaliai“, – antrina Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.

Nors kontrabandinis kuras yra labai paklausi prekė, tačiau didžiausias aukso telkinys – kontrabandinės cigaretės. Kas trečia Lietuvoje surūkoma cigaretė – nelegaliai įvežta iš Rusijos ar Baltarusijos. Tiesa, 2010-aisiais, kontrabandinės cigaretės sudarė daugiau nei 40 procentų rinkos. Taigi, situacija gerėja.

„Vis daugiau sulaikoma iš Baltarusijos pusės, dalis jų patenka per Baltarusiją ir Rusijos. Iš Kaliningrado eilę metų buvo labai daug patenkama per taip vadinamą žalią zoną. Bet ten sutvarkius sienos apsaugą situacija pagerėjo ir didžioji dalis kontrabandos persikėlė prie Baltarusijos sienos“, – sako V. Paigozinas.

Pastebima tendencija, kad daugiausiai nelietuviškos kilmės cigarečių pakelių yra randama pasienio regionuose. Šioje statistikoje pirmauja Marijampolė, Tauragė, Jonava, Panevėžys ir Alytus.

Pernai sulaikyta 300 t degalų ir 230 mln. vienetų cigarečių

Muitinės departamento atstovas „Pinigų kartai“ teigė, kad pernai visos tarnybos sulaikė apie 230 mln. vienetų cigarečių. Nuo 2000-ųjų tai atras rezultatas – daugiau (virš 280 mln.) sulaikyta tik 2010-aisiais.

Pernai, kaip ir ankstesniais metais sulaikytas panašus kiekis kontrabandinių degalų – apie 300 t.

„Didžioji dalis įvežamo kuro nėra savaime kontrabanda. Jūs gerai žinot, kad įvežti į Lietuvą pilną baką degalų vilkike nėra draudžiama, jei tai yra stacionari kuro talpykla. Nelegalumas prasideda tada, kai tas kuras Lietuvoje yra neteisėtai nupilamas. Sutikit, kad šioje vietoje yra labai sunku sukontroliuoti tranzitu važiuojančias transporto priemones“, – aiškina Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.

Kontrabandininkas: žinom, kas, ką, kur ir kada tikrins

„Pinigų kartos“ kalbintas kontrabandininkas teigia, kad muitininkai tiesiog negali nepamatyti tš vilkikų, kurie sieną su pilnais degalų bakais kerta beveik kiekvieną dieną. Anot jo, „beveik prie pat pasienio, muitininkų panosėje, degalus nupilinėja ir pardavinėja“.

„Žinom, kada ir kas veikia, kada tikrins, kada – ne. Ir muitininkai iš anksto susitaria, žino, kad prieš mane arba po manęs reiks ką nors patikrinti, kad būtų ne mano eilė. Aišku, yra ir tokių, pas kuriuos geriau nepapulti – sąžiningai dirba“, – teigė kontrabandininkas Tomas.

„Žinome, kaip reikia pervežti didesnį kiekį kontrabandos: iš penkių vilkikų atiduodam viena, kartais dvi „pagavimui“. Dėl statistikos, kad muitininkai galėtų sakyti, jog pagauna, o kitos puspriekabės sėkmingai važiuoja toliau“, – pasakoja kontrabandininkų darbo ypatumus Tomas.

Esminė problema – kontrabandos toleravimas

„Didžioji dalis žmonių nėra linkę nusikalsti. Tačiau kai mokestinė politika nuveda žmogų ieškoti šešėlinių prekių, kur lyg ir nėra didelis nusikaltimas, nusipirkti pigesnių cigarečių, nes legalios labai brangios. Čia yra ta slidi riba, kai mokestinė politika pastūmėja žmones eiti į šešėlinę rinką, jiems automatiškai iškyla logiška tąsa, kad galbūt ir kita šešėlinė veikla taip pat gali būti pateisinama. Dėl mokestinės politikos, žmonės, kurie nėra linkę nusikalsti, jie tą pradeda toleruoti. Čia yra esminė problema, apie kurią yra labai mažai kalbama“, – apie nelegalių prekių pirkimą kalba Ž. Šilėnas.

„Pinigų kartos“ kalbintas kontrabandininkas sako, kad prekeiviai kiekvienam besidominčiam baltarusiškų cigarečių neparduoda.

2012-aisiais atliktos apklausos duomenimis, apie 60 procentų lietuvių yra linkę pateisinti kontrabandinių prekių vartojimą. Kai Latvijoje ir Estijoje taip manančių gyventojų procentas nesiekia 40 proc.

Visos Rytų Europos problema

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovo Ž. Šilėno nuomone, šešėlinę ekonomiką būtų galima mažinti apie tai kalbant su Europos Sąjungos institucijomis. Anot jo, Lietuvai reiktų bandyti išsiprašyti išimčių arba apie tai kalbėti visos Rytų Europos vardu.

„Lietuva galėtų prisitaikyti išimtis arba problemą pozicionuoti kaip visos Rytų Europos problemą. Kitas veiksnys – galėtų sumažinti akcizus bent jau tų prekių, kur mes viršijame ES vidurkį“, – sako Ž. Šilėnas.

Ekonomistas pastebi, kad akcizas Lietuvoje yra apmokestinamas ir Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM, 21 proc.), todėl mokesčiai yra mokami du kartus.

„Visi pamiršta, kad akcizas yra apmokestinamas PVM. Gaunasi paradoksas, kad vienas mokestis yra apmokestinamas kitu mokesčiu. Vėlgi jei imtume kurą, visoje ES žmonės moka brangiau, nes vienas mokestis yra apmokestinamas kitu mokesčiu“, – sako Ž. Šilėnas.

Anot Vyganto Paigozino, didžiausias veiksnys, verčiantis vartotojus rinktis nelegalias prekes – kainų skirtumas.

„Pagrindinė problema yra kainų skirtumas. Arba Lietuvoje mažinti akcizus – tai yra neįmanoma dėl įsipareigojimų ES, arba įvairiais būdais daryti įtaką kaimyninių šalių akcizų kėlimui“, – sako Muitinės departamento atstovas.

Kaip praneša „Pinigų karta“, šiuo metu Rusija ruošiasi 11 kartų didinti akcizą cigaretėms. Gali būti, kad nuo jos neatsiliks ir Baltarusija. Smarkiai pabrangus tabako gaminiams, nelegaliai jų vežti į Lietuvą nebeapsimokėtų. Tačiau degalų kontrabandos sumažėjimui realių galimybių specialistai kol kas nemato. Taigi, būdami tiek geografiniame, tiek ekonominiame Europos Sąjungos pakraštyje, Rytų kaimyno šešėlio kol kas neapšviesime.